|
Esu
gydytoja neonatologė Eglė Markūnienė. 1990 m. baigiau Kauno
medicinos akademiją. Toliau dvejus metus gilinau žinias pediatrijos
rezidentūroje. Tapau II kategorijos pediatre. 1994 m. pradėjau
dirbti Kauno klinikose, naujagimių skyriuje. 1996 m. baigiau
neonatologijos rezidentūrą, po metų įgijau II gydytojos neonatologės
kvalifikaciją. Nuo 1998 m. Kauno medicinos universiteto doktorantė.
2003 m. apgyniau daktaro disertaciją. Teoriškai, praktiškai
ir moksliškai gilinuosi į kūdikių žindymo klausimus. Pagrindinė
mano mokslinė komanda vyras Saulius ir trys vaikučiai.
Nesu tobula motina. Dažnai trūksta
laiko šeimai, dar dažniau kantrybės, bet, stebėdama savo
vaikus, jų poreikius, skaitydama literatūrą, panorau dalytis
žiniomis ir patyrimais su Jumis, mielos mamos, močiutės, tėčiai
ir seneliai, merginos ir vaikinai, kad taptume vis tobulesniais
tėvais, gebančiais mylėti savo vaikus tokia meile, kuri visa
pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. (1 Kor
13, 7), kad užaugintume juos gerais, teisingais, mylinčiais
ir besidžiaugiančiais gyvenimu žmonėmis.
Per kelerius savo kaip motinos
ir gydytojos praktikos metus surinkau ir atsakiau dažniausiai
mamoms iškylančius klausimus. Jei tarp jų nerasite Jums rūpimų,
atsiųskite žinutę, būtinai atsakysiu.
DAŽNIAUSIAI KLAUSIATE
Ar ir aš neturėsiu pieno,
jei mama neturėjo?
Pagrindinė sąlyga, kad būtų pieno, yra ankstyvas, dažnas,
pagal pareikalavimą žindymas. Pirmąjį kartą pažindyti reikia
per pirmąsias 2 valandas po gimimo, sąlytis su motina turi
tęstis ne trumpiau 30 minučių. Kūdikis, teisingai paėmęs
krūtį, turi žįsti taip ilgai ir taip dažnai, kol pasisotinęs
ir patenkinęs žindimo refleksą paleidžia pats. Sovietmečio
motinos neturėjo pieno dėl grubiai pažeistos laktacijos fiziologijos
nuo pat pirmosios kūdikio gimimo akimirkos. Po gimimo naujagimiai
būdavo atskiriami nuo motinos, pradedami žindyti geriausiu
atveju po pusės paros ir tik tada, kai būdavo apžiūrėti gydytojo.
Vėliau vežiojami motinoms tik pagal grafiką kas 3,5 valandos,
su 6 valandų naktine pertrauka. Vietoj motinos pieno gaudavo
gliukozės ir pieno pakaitalus. Kūdikio nestimuliuojamose krūtyse
pienas negali gamintis. Skandinavai, lyderiai žindymo praktikoje,
sako, jog kiekviena, ypač be ypatingos medikų pagalbos, išnešiojusi
ir pagimdžiusi kūdikį motina gali išmaitinti savo vaiką. Tam
reikalingos elementarios žinios apie žindymą. Kaip nedera
nežinoti, kiek yra du-- kartdu, taip neleistina motinai nežinoti,
kaip ir kodėl ji privalo maitinti kūdikį savo pienu.
Ar ir šitam vaikui neužteks
pieno, jei trūko pirmajam?
Pieno dažniausiai pradėdavo trūkti dėl tų pačių priežasčių,
išvardintų pirmajamebaubuke. Tačiau šiais laikais, kai naujagimiai
beveik visose ligoninėse nuo pirmųjų gyvenimo valandų būna
drauge su motina, pieno pradeda trūkti, davus papildomą maistą.
Dažniausiai motinos pieno pakaitalą (mišinuką) iš buteliuko.
Nepakankamai stimuliujamos krūtys nepakankamai ir gamina pieno.
Jei motina ryžtingai nenutraukia šio užburto rato (o dažniausiai
to nepadaro dėl nežinojimo), kūdikis praranda savo nuosavybę
motinos pieną.
Ar reikia nusitraukinėti likusį pieną po žindymo, kad išvengti
mastito?
Mastitas dažniausiai painiojamas su laktostaze, kuri pasireiškia,
prasidėjus audringai pieno gamybai 2-4 parą. Pertempti pieno
latakėliai trūkinėja ir pieno komponentai, patekę į kraujotaką,
sukelia neinfekcinės kilmės karščiavimą. Ir čia padaroma viena
iš grubiausių klaidų. Vietoj to, kad skatinti kuo dažnesnį
ir aktyvesnį kūdikio žindymą, jis atskiriamas nuo motinos.
Motinai liepiama nutraukti pieną iki paskutinio lašo. Kas
gi atsitinka su pieno kiekiu? Jo pradeda gamintis daugiau
nei buvo. Viršija vaiko poreikius, motinai pieno gaminasi
kibirais. Pieno perteklius, sukeliantis laktostazę, yra tarsi
stabdis automobiliui. Teisingai elgiantis, t.y. netuštinant
krūties, o tik prieš žindymą truputį nutraukiant pieno, kad
suminkštėtų rudasis krūties laukelis ir kūdikiui būtų lengviau
apžioti, per porą dienų pieno kiekis pradeda tiksliai atitikti
kūdikio poreikius. Dažnai po to motinoms atrodo, jog dingo
pienas, nes krūtys tampa minkštos, nors iš tiesų jo yra pakankamai.
Tikrasis mastitas yra tada, kai į pieno latakus patenka infekcija.
O tai atsitinka grubaus masažo ir pieno nutraukinėjimo rankomis
metu, per suskilusius spenelius ar nutrintą odą.
Ar dažnai didelėse krūtyse nebūna pieno?
Nėštumo metu dėl hormonų poveikio krūtys didėja pagal moters
konstituciją. Į nutukimą linkusių moterų krūtys padidėja labiau
dėl didesnio poodinio riebalinio sluoksnio formavimosi. Ir
čia galima išgirsti skundžiantis - krūtys buvo tokios didelės,
o pieno vos keli lašai. Priežastis dažniausiai viena nepakankamas
krūtų stimuliavimas.
Mano krūtys tokios mažos.
Ar aš turėsiu pakankamai pieno savo kūdikiui?
Pieno gamyba visai nepriklauso nuo krūtų dydžio. Svarbiausia
pasitikėti savo jėgomis ir Jūs tikrai būsite gera mama savo
vaikeliui.
Ar vaikas gali nutampyti
krūtis ir jos bus negražios?
Nėštumo metu didėjant krūtims dažnai atsiranda įtrūkimai,
vadinami strijomis. Tai neišvengiama. Norint to išvengti reik
nebūti nėščiai. Krūtys atrodo supliuškę ir nutysę, baigus
žindymą. Tačiau ne dėl to, kad būtų kūdikis nutampęs.
Nuo 4 mėn. žįsdamas kūdikis šiek tiek tempia spenelį, bet
ne visą krūtį. Šiuo atveju žindymą galima būtų palyginti
su švelniu masažu..
Mano pienas skystas ir
melsvas. Ar jis tinkamas kūdikio maitinimui?
Pieno sudėtis, o vizualiai jo spalva kinta nuo pat kūdikio
gimimo. Priešpienis labai tirštas ir riebus nuo skaidriai
gelsvo iki geltonos spalvos. Pereinamasis pienas Išsisluoksnioja
į jau baltą ir ant viršaus riebesnį geltoną pieną.
Subrendęs pienas baltas į melsvumą. Pieno sudėtis
kinta priklausomai nuo paros laiko, kūdikio amžiaus, kūdikio
ir motinos sveikatos būklės, mitybos. Neišnešiotas kūdikis,
kad užbaigtų sėkmingai savo nutrūkusį vystymąsi jau ne įsčiose,
turi gauti tik neišnešiotą kūdikį pagimdžiusios motinos pieną. Žinoma,
vyresnio kūdikio mitybinių poreikių motinos pienas jau nepatenkina. Tam
įvedamas papildomas maistas. Tačiau yra neleistina iš kūdikio
atimti tas nepamainomas medžiagas, kurios yra melsvame motinos
piene. Ypač antikūnus, kurių gausu motinos piene ir
veikia kaip kasdieninė vaiko imunizacija nuo įvairių ligų.
Kaip išvengti spenelių įtrūkimų?
Speneliai suskyla dėl žindymo taisyklių pažeidimo, net 90%
dėl neteisingo prigludimo prie krūties. Kai kūdikis teisingai
priglaustas prie krūties, spenelis atsiduria giliai gerklytėje.
Ties dantenomis, kurios ir traumuoja spenelius, yra rudasis
krūties laukelis. Jei kūdikio apatinė lūpytė išsivertusi,
smakras ir nosytė liečia krūtį, žindymo judesiai persiduoda
į ausis, o motinai neskauda, tai kūdikio žindymo laikas neribojamas.
Ar karščiuojant galima žindyti kūdikį?
Dažnai temperatūra pakyla dėl pieno sąstovio krūtyse (laktostazės).
Būtina toliau ir kuo dažniau žindyti. Dažnai dėl viruso
sukarščiavusi motina nutraukia žindymą, kad neužkrėstų kūdikio,
ir praranda pieną. O kūdikis, netekęs motinos pieno
kaip svarbiausio apsaugos nuo ligų šaltinio, vis tiek suserga.
Be to turi atlaikyti staigų maisto ir žindymo sąlygų (maitinimą
iš buteliuko) pasikeitimą. Liaudiškai tariant, sugripavusi
motina privalo tęsti žindymą, kad kūdikis būtų apsaugotas
nuo tos ligos, kuria susirgo motina arba bent prasirgtų lengviausia
ligos forma.
Ar beria nuo motinos pieno?
Nuo motinos pieno beria tik tuo atveju, jei motina vartoja
kokį tai maistinį alergeną. Dažniausiai baltyminės kilmės.
Kruopštus maisto kalendoriaus pildymas padeda išaiškinti alergeną
ir jį pašalinti. O jei alergeno surasti nepasiseka,
netikslinga nutraukti žindymą, nes tinkamo pakaitalo surasti
nepavyks. Palaipsniui įvedant papildomą maistą, alergija
mažėja. Reikia tik vengti karvės pieno.
Ar reikia kūdikiui tarp maitinimų
atsigerti arbatėlės?
Labai dažnai močiutės, o kartais ir senos kartos gydytojai
, pasiūlo tarp maitinimų kūdikį girdyti arbatėle.
Ypač vasaros metu ar kaip priemonę nuo pilvuko pūtimo ir skausmų.
Dėl šios nekaltospriemonės apie 70% motinų praranda pieną.
Žindant kūdikį, pirmiausiai bėga skystas, neriebus pienelis.
Vaikas atsigeria. Vasarą kūdikis paprašo krūties dažniau,
bet žinda trumpiau. Jis tik atsigeria. Žindymo
pabaigoje teka riebus pienelis. Kūdikis pavalgo.
Ar reikia tikrinti, kiek
kūdikis suvalgo?
Viena iš lemtingiausių klaidų, užkertančių kelią sėkmingam
žindymui, yra tikrinimas, kiek motina turi pieno, jį nutraukiant.
Kūdikiui pienas patenka dėl dviejų priežasčių:
jo žandikaulių atliekamų aktyvių judesių- dantenomis spaudžia
pienuką iš krūties į burnytę, o rijimo metu burnytėje susidaręs
neigiamas slėgis traukia pieną iš giluminių krūties dalių.
Antroji priežastis- motina. Dėl hormono oksitocino poveikio
pienas iš latakėlių aktyviai stumiamas laukan. Jei mama
sugalvoja tikrinti savo pieno kiekį, nutraukdama jį rankomis,
imituoja kūdikio dantenų judesius. Jei nutraukia pieną
pientraukiu, imituoja kūdikio burnytėje susidarančio neigiamo
slėgio poveikį. Jei ji bandytų derinti abu metodus,
truks motinos atpalaidavimo reflekso. Tokiu būdu motina
gauna klaidingą informaciją apie savo pieno kiekį. Išsigandusi,
ji pradeda dirbtinį primaitinimą, o tai, kaip jau minėta aukščiau,
yra tikriausias stabdis sėkmingam tolimesniam žindymui.
Ligoninėse bando sverti prieš žindymą ir po. Tai ir
būtų teisingiausias būdas patikrinti, kiek kūdikis suvalgo.
Tačiau dėl neturėjimo laiko ir kantrybės, pasveriama du-tris
kartus, neatsižvelgiama į vaiko apetitą, ir daromos skubotos
išvados apie pieno trūkumą. Norint patikrinti, kiek
kūdikis suvalgo, reikia sverti mažaiusiai parą laiko.
Kaip išsimiegoti, jei žindysiu ir naktį pagal kūdikio poreikį?
Tyrimais nustatyta, jog po gimdymo ir vėliau žindant kūdikį
naktį, moterys miega naktį ramiau, nes maitinimo metu išsiskiria
oksitocinas, o dirginami dopamino receptoriai smegenyse sukelia
sedaciją ir miegą. Nors ir pertraukiamas žindančios
motinos naktinis miegas yra pilnavertis, ko negalima pasakyti,
kai dirbtinai savo kūdikį maitinančiai motinai naktį tenka
keltis šildyti pienuką.
Kada pratinti prie kito maisto?
Taip kaip požymiai, rodantys jog kūdikis yra pasiruošęs žįsti
po gimimo yra seilėtekis, ieškojimas ir kviečiamieji garsai,
kurie atsiranda per pirmasias dvi valandas po gimimo, taip
apie 4-6 kūdikio gyvenimo mėnesį, reiktų stebėti papildomo
maisto poreikio požymius. Tai aktyvus domėjimasis maistu
prie stalo, pirmieji dantukai, kūdikio emocijos pakankamai
išraiškingos, jog sugeba parodyti, kad siūlomas maistas jam
nepatinka arba jau sotus. Šie požymiai būtent ir išryškėja
apie 4-6 mėnesį. Iki to laiko pradėjus primaitinimą,
kūdikis bus kaip kalėdinė žąsis. Ką duosi, tą ir nuris.
Kada ieškoti pagalbos?
Sunku net suprasti, kad vienas iš tobuliausių Kūrėjo kūrinių
motinos pienas tapo tik kaip alternatyva dirbtiniam pienui,
kuriame nėra gyvybės, meilės, pasiaukojimo. Net 85%
motinų labai paprastai pasako: nebuvo pieno. Kai bandai
išsiaiškinti, ką darė, kad jo būtų pasirodo, nieko. Nei
patarimo, nei pagalbos neieškojo. Tai tapo savaime suprantama,
tiesiog gyvenimo norma neturėti pienelio, tokio svarbaus ir
nepakeičiamo didžiausiam mūsų turtui, mūsų kūdikiui. O
dar skaudžiau, kai siūloma pagalba ir patarimas nepriimamas. Šiuo
metu Lietuvoje yra susibūrusių keletas Motina - motinai
palaikymo grupių, kur galima pasitarti, iškilus žindymo problemoms.
|
|