NŠP LIETUVOJE.
ISTORINĖ IR SOCIOLOGINĖ PERSPEKTYVA

Nijolė Liobikienė, doktorantė,
Socialinio darbo institutas, Sociologijos katedra, Vytauto Didžiojo universitetas,

Analizuodama literatūrą, dokumentus ir atlikdama kokybinį tyrimo metodą, autorė ieško atsakymų į tris pagrindinius klausimus:
1. Koks Lietuvos šeimos centrų vaidmuo populiarinant NŠP metodus Lietuvoje?
2. Kas trukdo šiam metodui plisti?
3. Kokios metodo perspektyvos Lietuvoje?

1989 - 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvoje susikūrė daugybė nevyriausi-binių organizacijų. Viena didžiausių katalikiškųjų organizacijų, atsikūrusių tuo metu, buvo Caritas. Pagrindinis šios organizacijos tikslas - dvasinis žmonių augimas, išreiškiamas šūkiu "Kilti ir kelti". Šios organizacijos programoje daug dėmesio skiriama šeimoms ir jų problemoms. Remiantis statistikos duomenimis, galima teigti, kad tuo metu pagrindinis šeimos planavimo metodas buvo abortas. Caritas pradėjo plačią neformalaus švietimo kampaniją, populiarindama NŠP metodą. Informacija platinta:
1. Per spaudą, radiją, televiziją, išverčiant ir spausdinant knygas bei bukletus.
2. Organizuojant kursus medikams, biologams ir šeimoms.
3. Įgyvendinant krizinio nėštumo programas, konsultuojant šeimas ir individus, išgyvenančius krizinio nėštumo situaciją bei poabortinį sindromą.
Caritas ir šeimos centro vaidmuo platinant NŠP metodą labai reikšmingas.
NŠP metodui plisti trukdo daugybė priežasčių, kurias galima suskirstyti į socialines, mora-lines ir asmenines.
NŠP metodas turi Lietuvoje perspektyvą, kuri didės kintant visuomenės požiūriui į lytiškumą, sveikatą, didėjant asmeninei savigarbai.