QUA VADIS NŠP?
SITUACIJOS ĮVERTINIMAS IR ŽVILGSNIS Į ATEITĮ
S. Baur
Universitetinė moterų klinika, Miuncheno universitetas, Vokietija
P. Frank-Herrmann,
Ginekologinės endokrinologijos ir reprodukcinės medicinos katedra,
Heidelbergo universitetas, Vokietija
Tai, kad per paskutinį šimtmetį žmonija apie savąjį
vaisingumą nedaug ką sužinojo naujo, yra stulbinantis dalykas.
Lemiamas mokslinis pagrindas atsirado dviejų medicinos daktarų dėka:
Ogino iš Japonijos ir Knauso iš Austrijos, kurie pirmą kartą pateikė
biologinių faktų apie ovuliaciją moters cikle.
Nepaisant buvusių negatyvių vertinimų, šių mokslininkų ketvirtame
dešimtmetyje atrastas kalendorinis metodas gali būti tapatinamas su
NŠP pradžia. Vėlesniais dešimtmečiais buvo mėginama gerinti vaisingumo
bei nevaisingų dienų nustatymą pagal bazinę kūno temperatūrą ir stebint
gimdos kaklelio gleives. Siekiant tikslo šie parametrai buvo sujungti
į vadinamąjį simptoterminį metodą ir modifikuojami tiek atskirų žmonių,
tiek ir darbo grupių. Šeštąjį dešimtmetį Bilingsas, Rötzeris ir kiti
mokslininkai suvokė, kad jų kolegos medicinos praktikoje nėra linkę
panaudoti šių metodų šeimos planavimo procese, ypač pradėjus vartoti
oralinius kontraceptikus. Taigi buvo pradėta rengti vartotojus, tapsiančius
NŠP mokytojais.
Naujojo amžiaus pradžia galbūt yra pats tinkamiausias
momentas apmąstyti šiuos klausimus:
- Ką mes pasiekėme?
- Ar mes einame teisingu keliu?
- Kaip turėtų atrodyti veikla ateityje?