QUA VADIS NŠP?
SITUACIJOS ĮVERTINIMAS IR ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

S. Baur
Universitetinė moterų klinika, Miuncheno universitetas, Vokietija
P. Frank-Herrmann,
Ginekologinės endokrinologijos ir reprodukcinės medicinos katedra, Heidelbergo universitetas, Vokietija

Tai, kad per paskutinį šimtmetį žmonija apie savąjį vaisingumą nedaug ką sužinojo naujo, yra stulbinantis dalykas.

Lemiamas mokslinis pagrindas atsirado dviejų medicinos daktarų dėka: Ogino iš Japonijos ir Knauso iš Austrijos, kurie pirmą kartą pateikė biologinių faktų apie ovuliaciją moters cikle.

Nepaisant buvusių negatyvių vertinimų, šių mokslininkų ketvirtame dešimtmetyje atrastas kalendorinis metodas gali būti tapatinamas su NŠP pradžia. Vėlesniais dešimtmečiais buvo mėginama gerinti vaisingumo bei nevaisingų dienų nustatymą pagal bazinę kūno temperatūrą ir stebint gimdos kaklelio gleives. Siekiant tikslo šie parametrai buvo sujungti į vadinamąjį simptoterminį metodą ir modifikuojami tiek atskirų žmonių, tiek ir darbo grupių. Šeštąjį dešimtmetį Bilingsas, Rötzeris ir kiti mokslininkai suvokė, kad jų kolegos medicinos praktikoje nėra linkę panaudoti šių metodų šeimos planavimo procese, ypač pradėjus vartoti oralinius kontraceptikus. Taigi buvo pradėta rengti vartotojus, tapsiančius NŠP mokytojais.

Naujojo amžiaus pradžia galbūt yra pats tinkamiausias momentas apmąstyti šiuos klausimus:

- Ką mes pasiekėme?
- Ar mes einame teisingu keliu?
- Kaip turėtų atrodyti veikla ateityje?