NŠP IR VAISINGUMO PAŽINIMAS LIETUVOJE

Virgilijus Rudzinskas
Lietuvos šeimos centras
Birutė Obelenienė
Vytauto Didžiojo universitetas

Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. užsimezgė Lietuvos šeimos centro ryšiai su tarptautinėmis organizacijomis. NŠP buvo plėtojamas trimis etapais.

1991-1993 metais Tarptautinė šeimyninio gyvenimo rėmimo federacija (International Federation for Family Life Promotion), padedama "Church in Need" fondo, pradėjo pirmąjį projektą. Lenkijoje Jungtinės Karalystės NŠP mokytojų asociacijos instruktoriai apmokė pirmuosius aštuonis Lietuvos NŠP mokytojus. Pastarieji atrinko 120 kandidatų kitiems kursams, vykusiems Vilniaus ir Kauno medicinos fakultetuose. 56 iš šių kandidatų baigė šio mokymo teorinę bei praktinę dalį. Nuo 1996 m. NŠP (Birmingemo simptoterminio metodo) mokytojai pradėti rengti savo jėgomis.

Šie pirmieji NŠP mokytojai (daugiausia šeimos gydytojai, gydytojai akušeriai-ginekologai) dirbo sveikatos priežiūros institucijose. Nemažai jų dėl nepakankamos motyvacijos, kitų įsipareigojimų kasdieniame darbe nutraukė NŠP mokytojų darbą.

Antrajame etape (1998-2001 metais) NŠP mokytojais buvo rengiamos slaugytojos ir akušerės. Pradėtas dėstyti 40 valandų podiplominių studijų kursas kolegijoje. Tai, beje, buvo vienintelis formalus šio dalyko kursas. Šio kurso klausytojos mielai įsisavindavo teorinę kurso dalį, bet nedaugelis iš jų (5 iš 35) ėmėsi mokyti klientus. Mokoma būdavo daugiausia šeimos centruose, bet ne medicinos institucijose.

Trečiajame etape (nuo 2002 m. iki dabar) ypatingas dėmesys skirtas atrenkant kandidatus apmokymui. Mėginta įtraukti bendradarbiaujantį su šeimos centrais medicinos personalą (daugiausia akušeres ir slaugytojas). Įtraukti NŠP į sveikatos apsaugos institucijų vykdomas šeimos planavimo specialistų rengimo programas kol kas nerealu.

Šiandien Lietuvoje NŠP diegiamas bei šeimos apmokomos dviejose institucijose: šeimos centruose (iš viso 56) ir Leidybos ir informacijos centre "Už gyvybę".