|
|
|
|
|||
|
Prof. habil. dr. Kęstutis Pukelis, Vaisingumas - prigimtinis asmens gėris, lemiantis šeimos gyvenimo kokybę. Vaisingumo dėka moteris ir vyras, dovanodami naują gyvybę, realizuoja save tėvystėje ir motinystėje. Ši išskirtinė savybė peržengia elementarių biologinių žmogaus funkcijų ribas ir skleidžiasi trijose pagrindinėse šeimos gyvenimo srityse: socialinėje, kultūrinėje ir dvasinėje. Jokia kita prigimtinė asmens savybė nepasižymi tokia išskirtine galia ir jokia kita žmogui būdinga savybė nėra šiandien taip nuvertinta kaip vaisingumas. Šiandienė Lietuvos sveikatos ir švietimo politika vaisingumo, kaip natūralios žmogiškosios vertybės, atžvilgiu yra nusistačiusi kritiškai, kai kada net negatyviai. Vaisingumo pažinimas kaip diagnostikos ar NŠP metodas nėra įtrauktas nė į vieną medicinos pagrindinių studijų programą. Tiek medikų rengimo vadovėliuose, tiek populiarioje medicininėje literatūroje apie vaisingumą pateikiama informacija ne visada yra moksliškai pagrįsta, kai kada ji net įgauna mitų potekstę. Trijuose Kauno miesto gimdymo namuose atlikti tyrimai patvirtino hipotezę, jog medikai neturi pakankamai informacijos apie vaisingumo pažinimą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos aprobuotuose mokykliniuose vadovėliuose dominuoja kontraceptinių priemonių aprašymai. Naujausios sveikatos ir švietimo sistemų politikų strateginės nuostatos - remti įvairius projektus, kuriuose atvirai arba paslėptai glūdi komercinis interesas. Vienas tokių projektų - Jaunimo palankių paslaugų Lietuvoje įgyvendinimas, kuriuo siekiama vaikams kuo daugiau suteikti žinių apie "saugių gimstamumo kontrolės" ir apsaugos nuo lytiškai plintančių ligų (LPL) priemonių naudojimą. Tai, viena vertus, sudaro itin palankias sąlygas reprodukcinio mentaliteto sklaidai, kita vertus - skatina nepalankaus požiūrio į vaisingumą, kaip asmens gėrį, plėtotę. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad tai paskatins dar didesnį gyvybės ir pačios santuokos, kaip socialinės tėvystės ir motinystės institucijos, nuvertėjimą. |
|||||
