|
Motinos pieno privalumai
Žindymo privalumus pirmiausia nulemia nepakartojama motinos
pieno sudėtis. Jūsų piene yra:
1) apsauginių faktorių imunoglobulinų, baltųjų kraujo kūnelių,
oligosacharidų, ir daug kitų biologiškai aktyvių faktorių;
2) brandinančių augimo faktorių ir kt.;
3) kompensuojančių faktorių virškinimo fermentų, hormonų;
4) mitybos faktorių: riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų,
mineralų.
Visi šie pieno komponentai laiduoja nepriekaištingą žmogaus
vystymąsi.
Biopsichologinis faktorius kūdikiui žindant stimuliuojami
motinos hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie formuoja
biologinį motinystės pagrindą: kantrumą, toleranciją, pasitenkinimą
savo kūdikiu, meilę, švelnumą. Taip pat dėl šių hormonų motinos
apsaugomos ir nuo daugelio ligų vėlesniame amžiuje.
Mišiniuose yra tik mitybinių faktorių, dauguma skirtingos
kilmės ir skirtingas jų kiekis. Gali būti pridėta nukleotidų
(brandinančio faktoriaus).
Kūdikis gali sėkmingai vystytis ir dirbtinai jį maitinant,
tačiau tam reikia dar daugiau žinių ir sąmoningų motinos pastangų.
Mažyliui labai svarbu ilgas ir artimas kontaktas su motina
(kūnas prie kūno), akių ryšys ir neišblaškytas motinos dėmesys.
Taip ugdomas saugus mažojo žmogaus prieraišumas.
Pirmas 25 dienas po gimdymo jūsų krūtyse gaminsis priešpienis,
kuriame mažai mitybinių, bet ypač gausu apsauginių, augimo
faktorių ir vitaminų. Nuo 25 dienos iki 10 dienos gaminsis
pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių
nervų sistemos raidai. Brandus pienas atsiranda nuo 10 paros
ir tokios sudėties išlieka visą žindymo laikotarpį. Šiame
piene yra visi apsauginiai ir brandinantys faktoriai. Mitybiniai
pieno komponentai gerokai praskiesti didesniu vandens kiekiu.
Pienas, kuris gaminsis atjunkymo laikotarpiu, t. y. antraisiais,
trečiaisiais gyvenimo metais, vėl panašus į priešpienį. Jame
dominuoja apsauginiai imuniniai faktoriai. Atjunkymo laikotarpis
prasideda nuo papildomo maisto davimo dienos ir trunka, iki
kūdikis atsisako krūties pats. Jūsų vaikelis turėtų būti krūties
atsisakymo iniciatorius.
Pieno sudėčiai turi įtakos:
- nėštumo savaitės, kūdikio amžius (prieš laiką pagimdžiusių
motinų piene daugiau baltymų);
- maitinimo pradžia ir pabaiga (maitinimo pradžioje pienas
skystas, skirtas atsigerti, pabaigoje riebus, skirtas pasotinti);
- intervalai tarp maitinimų, paros ritmas, diena ir naktis;
- motinos menstruacinis ciklas ar nėštumas;
- tarpai tarp nėštumų;
- motinos mityba prieš nėštumą, nėštumo metu ir žindymo
laikotarpiu.
Visais šiais atvejais pienas išlieka nepriekaištingos sudėties
ir yra pats tinkamiausias maistas jūsų kūdikiui.
Žindymas saugo jūsų sveikatą padeda gimdai grįžti į pirmykštį
dydį, mažina kraujavimo tikimybę ir saugo nuo anemijos, mažina
kiaušidžių ir krūtų vėžio galimybę, padeda optimaliai reguliuoti
tarpus tarp nėštumų, mažina senatvėje osteoporozės ir šlaunikaulio
kaklelio lūžių tikimybę. Diabetu sergančioms moterims žindymo
laikotarpiu sumažėja insulino poreikis, sumažėja ar išnyksta
migreniniai galvos skausmai.
Žindymo taisyklės
1. Pieno kiekis priklauso nuo kūdikio apetito, kuris
yra toks pat kaip suaugusiųjų: rytą dažniausiai valgo mažiau,
o vakare daugiau. Be to, ir motinos pieno riebumas paros
eigoje kinta: ryte riebesnis ir sotesnis, o vakare liesesnis.
Norint suprasti kūdikio poreikius, pastebėti apetito svyravimus,
reikia:
1) maitinti pagal poreikį. Šis poreikis arba
maitinimo dažnis individualus kiekvienam kūdikiui. Vieni žinda
kas 12 valandos, kiti kas 34 valandos;
2) leisti žįsti iki paleis krūtį pats.
2. Maitinimo trukmė priklauso nuo:
1) kūdikio kaip stipriai ir ritmiškai žinda;
2) motinos biologinių ypatumų kaip intensyviai bėga pienas.
Kai kurioms pienas pradeda skirtis fontanu, ir aktyvus kūdikis
pasisotins per 25 minutes. Jei kitai pienas skirsis lėtai,
lašais, tai vaikeliui teks ilgiau darbuotis prie krūties, iki
pasisotins. Labai svarbu suprasti, jog jūs abi normalios motinos,
turinčios pakankamai pieno. Tačiau, jei kūdikis iš vienos krūties
žinda ilgiau nei 30 minučių, reikia žiūrėti, ar gerai jį priglaudėte
prie krūties, ar pati žindymo metu patogiai atsisėdusi ar atsigulusi.
Jei mažylis nepakankamai apžiojęs krūties maitinimas pailgėja
ir gali pažeisti spenelius. Pataisius poziciją ir įsitikinus,
kad žindoma taisyklingai, maitinimo trukmė neribojama. Jei pradžioje
skauda, vadinasi mažylis netaisyklingai paėmęs krūtį.
3. Teisingas krūties apžiojimas
Žiūrėkite, kad jūsų kūdikis teisingai apžiotų spenelį, nes
nuo to priklausys, ar pajėgs iščiulpti tiek pieno, kiek jam
reikia. Teisingo apžiojimo požymiai:
- smakriukas liečia krūtį,
- apatinė lūpa išsivertusi,
- apžiota kuo daugiau apatinio rudojo laukelio,
- žindomo judesiai persiduoda į ausis (valgo, kad net
ausys kruta).
4. Žindymo pozos
Labai svarbu, kad naujagimis gerai paimtų krūtį ir galėtų
pakankamai ištraukti riebaus pienuko iš krūties giluminių
alveolių, netraumuodamas spenelio. Pirmomis dienomis po gimdymo
dažnai tenka (dėl tarpvietės plyšimų ar kirpimo) žindyti gulint.
Svarbu, kad pečių juosta būtų atpalaiduota, ranka atmesta
taip, kad naujagimiui netektų nepatogiai gulėti ant rankos,
perkreipta galvute. Todėl reikia patogiai atsigulti, po pečiais
ir galva padėti keletą pagalvių.
Jei pasirinksit žindyti sėdint, taip pat svarbu patogiai
įsitaisyti lovoje ar krėsle. Atremti pečius, nes dėl įtemptos
pečių juostos sutrinka pieno nutekėjimas. Pasidėti atramą
po alkūne (gal pagalvę), kad nenutirptų ranka prilaikant žinduklį.
Tai klasikinė ir kamuolio pozos.
Laikant kūdikį kaip kamuolį, galima tuo pat metu žindyti dvynukus.
Dažniausiai pasitaikantys žindymo sunkumai:
1. Kieta krūtis. Gal kūdikis nerimsta todėl, kad jūsų
krūtis pritvinkusi pieno ir per kieta? Pačiupinėkite pigmentuotą
laukelį ir odą netoliese. Jei ten labai kieta, net grūdėta,
nutraukite truputį pieno, kol pajusite, kad krūtis suminkštėjo,
ir tada vėl ją duokite žįsti kūdikiui.
2. Plokščias spenelis ir kūdikis negali jo paimti?
Pirmiausia švelniai suimkite pirštais spenelį ir pamėginkite
atsargiai jį ištempti. Jei nepavyks, pamėginkite nupjautu
dideliu švirkštu, apsukus stūmoklį ar pientraukiu spenelius
ištempti. Svarbu žinoti, kad kūdikis žindimui spenį formuoja
iš dviejų trečdalių rudojo laukelio ir tik vieną trečdalį
iš paties spenelio. Nedidelės jūsų pastangos ir žindymo konsultanto
pagalba labai praverstų, kad kūdikis galėtų sėkmingai žįsti.
Nepatartina naudoti antspenius: per juos kūdikis nesugeba
gerai iščiulpti pieno. Likęs pienas krūtyse bus signalas jūsų
smegenims jog pieno gaminasi per daug ir jo pradės mažėti
arba visai dings. Be to, žindant antspenių pagalba, kūdikiui
formuojasi žindimo judesiai, kaip čiulpiant buteliuką.
3. Karštos krūtys. 34-tą parą jums staiga pradėjo
gamintis pienas. Krūtys pasidarė karštos, sunkios, ištinusios.
Gulėti sunku. Pakilo temperatūra iki 3738° C. Atminkite:
laktacijos metu temperatūrą reikia matuoti kirkšnyje, o ne
pažastyje. O jei temperatūra ir pakilo, neišsigąskite! Tai
dar ne uždegimas nepulkite nutraukinėti pieno. Jo nėra per
daug. Krūtys karštos ir patinusios dėl pritekėjusio kraujo
ir audinių skysčio į išsiplėtusias kraujagysles. Šios išsiplėtė
tam, kad atplukdytų reikiamą medžiagų kiekį į krūties alveoles
pieno gamybai. Norint, kad nemalonūs jutimai būtų menkesni
ir kuo greičiau praeitų, reikia:
- būti kartu su savo vaiku nuo pat pirmos gyvenimo akimirkos
ir žindyti jį pagal jo poreikį;
- esant karštoms, skausmingoms krūtims, dėti ne šiluminius
kompresus, o ledą ne ilgiau kaip 20 minučių, tačiau prieš
žindymą būtina krūtis atšildyti šiltu kompresu arba pasigarinti
virš karšto vandens puodo, arba palįsti po karštu stiprios
srovės dušu 510 min.
Jei užčiuopėte skausmingą sukietėjimą:
- duokite iš eilės žįsti skausmingą krūtį 23 kartus. Iš
kitos tik truputį nutraukite pieno. Arba trumpai duokite
pažįsti sveiką krūtį, o po kelių minučių perkelkite prie
skausmingosios;
- parinkite tokią kūdikio poziciją, kad jo apatinis žandikaulis
būtų ties sukietėjimu;
- masažuokite maitinimo metu krūtį labai švelniais sukamaisiais,
stumiamaisiais, glostomaisiais judesiais nuo krūties pagrindo
link spenelio;
Nenutraukinėkite pieno po kiekvieno maitinimo. Jei
pieną pradėsite nutraukinėti po to, kai kūdikis pažindo, smegenyse
susidarys informacija, kad jūsų kūdikiui reikia daug pieno.
Tiek jo ir gaminsis. Tuomet teks ilgai jį nutraukinėti po
kiekvieno maitinimo. Tai atims iš jūsų begalę laiko ir žindymą
atsiminsite ne kaip džiaugsmą, o kaip slogų, kankinantį sapną.
4. Suskilę speneliai. 98 proc. atvejų speneliai suskyla
dėl netaisyklingos kūdikio padėties prie krūties ir blogo
apžiojimo. Tokiu atveju:
- kreipkitės į žindymo konsultantę ar išmanantį žmogų, jei
pačiai nesiseka pakoreguoti žindymo technikos. Patarėjas
turėtų stebėti, kaip jūs žindote kūdikį, ir koreguoti netikslumus;
- neplaukite krūties prieš kiekvieną maitinimą ir po, ypač
su muilu. Apsiprausti siūloma vieną kartą per dieną. Apžiūrėję
savo krūtis, rudajame laukelyje galite pastebėti mažutes
angeles. Tai Montgomerio liaukutės, kurios išskiria riebalinį
sekretą, saugantį šią jautrią vietą nuo seilių bei drėgmės
poveikio;
- po maitinimo išspauskite lašą pieno ir palikite nudžiūti,
kuo ilgiau pagulėdamos atviromis krūtimis (bent 20 min.);
- 23 kartus nemaitinkite iš tos krūties, kurios spenelis
suskilęs. Nepamirškite iš tos krūties nutraukti pieną rankomis;
- žiūrėkite, kad besiliečiantys prie krūties drabužiai
būtų visada sausi. Tam labai patogu naudoti įdėklus į liemenėlę.
- apie spenelį, pigmentinį laukelį išbėrė, peršti. Tai
kontaktinis dermatitas. Maitinti galima, nors ir skausminga.
Kuo ilgiau būkite atviromis, pakeltomis krūtimis. Miegokite
taip pat atviromis krūtimis. Kartais padeda šiltas plaukų
džiovintuvo oras. Po maitinimo galima patepti pigmentinį
laukelį hormoniniu tepalu, kurio sudėtyje yra hidrokortizono.
Jei bėrimas ypač skausmingas, su pūslelėmis, panašus į lūpų
pūslelinę (herpes virusas), pažeidimas patenka į kūdikio
burną, žindyti iš tos krūties negalima, labai plauti rankas,
kreiptis į gydytoją dėl bėrimo kilmės patikslinimo.
5. Trūksta pieno. Kartais mamos nerimauja, ar jos
turi pakankamai pieno. Ypač, jei kūdikis ima verkti po keliolikos
minučių pamaitinus ar būna neramus vakarais. Dažnai draugė,
anyta, mama ar net gydytoja abejojančioms dėl savo pieno kiekio
mamoms pataria: Nutrauk ir pažiūrėk kiek jo yra. Deja, tai
grubi klaida. Mama niekada negalės nutraukti tiek pieno, kiek
ištraukia jos kūdikis. Be to, kūdikis verkia nebūtinai dėl
to, kad yra alkanas. Tik du požymiai drauge:
- blogai augantis kūdikio svoris (mažiau nei 500 g per
mėnesį ar mažiau nei svėrė gimęs, praėjus 2 savaitėms po
gimimo);
- retas šlapinimasis koncentruotu šlapimu (mažiau nei 6
kartus per parą) ir papildomas žalios bado išmatos patikimai
rodo, jog kūdikis dėl kažkokių priežasčių gauna per mažai
pieno.
Per mažai pieno kūdikis gali gauti, jei blogai apžioja krūtį
ir negali pasiekti riebaus pienelio, nes yra per toli nuo
jūsų, persukta galvutė, suvystytas į kokoną, per mažai
išsižioja ir čiulpia tik spenelį, krūtis kišama kūdikiui į
burną nelaukiant, kol jis išsižios ir paims plačiai ir giliai
krūtį pats. Nėra maisto produktų ar gėrimų kurie tikrai pagausintų
pieną. Tik dažnas žindymas, nuogo kūdikio glaudimas prie jūsų
apnuogintos krūtinės (odaoda kontaktas) ir, svarbiausia,
taisyklingas krūties apžiojimas gali padėti. Prašykite pagalbos
konsultuojančių mamų, kurių telefonus rasite knygos gale.
6. Žindukas. Ypač pavojinga duoti žinduką pirmąjį kūdikio
gyvenimo mėnesį, kai dar nėra susireguliavęs maitinimo grafikas,
jūs susipažįstate su kūdikiu kaip asmenybe su savais poreikiais.
Gavęs guminį mamos krūties pakaitalą, kūdikis patenkina savo
čiulpimo poreikį. Gamtoje sutvarkyta taip, kad poreikį čiulpti
kūdikis turi šiek tiek didesnį nei poreikį sotintis. Tai būtina
sąlyga skatinti pieno gamybą, atitinkančią augančio organizmo
poreikį. Patenkinęs tą perviršį čiulptuku, kūdikis nepareikalaus
to iš motinos ir pieno gali pradėti gamintis mažiau. Tačiau,
jei motinai sekasi žindyti, žindukas po pirmojo mėnesio nepakenks
ir nesumažins pieno gamybos kiekio. Tačiau žindukas didina
riziką sirgti pienlige, suviduriuoti ar susiformuoti netaisyklingai
burnos ertmei.
7. Buteliukas. Labai neigiamai žindymą ir pieno gamybą
veikia papildomas kūdikio maitinimas iš buteliuko dėl visiškai
skirtingo žindimo mechanizmo. Pamėginkite įsikišti į burną
pirštą ir čiulpti. Tai panašu į čiulptuką ant buteliuko: burna
tuščia, juda tik liežuvis. Jei norite suprasti, ką reiškia
žįsti krūtį pabandykite čiulpti sulenktą riešą: burna bus
pilna, judės žandikauliai ir veido raumenys. Tai panašu į
maitinimą iš krūties. Kūdikiai šį skirtumą pajunta iš karto
ir priklausomai nuo to, kuris maitinimo būdas dominuoja, ilgainiui
tą ir pasirenka. Kadangi pirmomis paromis, kai naujagimis
ypač jautrus įvairiems potyriams, pasiūlius buteliuką, dauguma
vaikų jį ir pasirenka. Kai kūdikis prie krūties aikštijasi,
nes reikia ją žįsti kitaip, motinos supranta tai kaip krūties
atsisakymą, o ne kaip paprasčiausią mažučio žmogaus sutrikimą
jam nežinomoje situacijoje. Tyrimai įrodė, jog maitinimas
iš buteliuko nėra lengvesnis (kaip mėgstama teigti), nes kūdikiui
reikia nugalėti didelį neigiamą slėgį, dėl to vėliau deformuojasi
apatinis vaiko žandikaulis, formuojasi netaisyklinga sąkanda,
dažniau plaka širdutė ir dažnėja kvėpavimas. Jei norite sėkmingai
maitinti kūdikį savo pienu, nenaudokite buteliuko. Jei mažyliui
reiks sugirdyti vaistus ar dėl kokių nors priežasčių teks
laikinai palikti kito asmens priežiūrai, kūdikio maitinimui
naudokite šaukštelį ar taurelę.
8. Savaiminis pieno tekėjimas. Kai kurioms moterims
maitinant viena krūtimi iš kitos krūties bėga pienas. Kai
kada tai nutinka savaime tarp maitinimų, pagalvojus apie kūdikį
ir net sušlampa drabužiai. Minkšti pieno rinkikliai ir pieno
rinkimo gaubteliai yra nešiojami liemenėlės viduje ir skirti
tekančiam pienui rinkti.
Kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijos (Pagal Pasaulinę
Sveikatos Organizaciją PSO)
- Naujagimius pradėti maitinti krūtimi praėjus ½1 val.
po gimimo. Prieš tai jiems negalima duoti jokio maisto ar
gėrimo.
- Motinos ir naujagimio nuogų kūnų sąlytis turėtų trukti
ne trumpiau 30 minučių.
- Jei kūdikis gimė Cezario pjūvio pagalba, pirmas pridėjimas
prie krūties turi būti ne vėliau kaip po 6 valandų.
- Iki 6 mėnesių geram kūdikio vystymuisi visiškai pakanka
tik motinos pieno.
- Papildomą maistą galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių.
Kartais šis laikas skirtingiems kūdikiams gali sutrumpėti
ar prailgėti, tačiau daugumai vaikų nereikia papildomo maitinimo
iki 6 mėnesių.
- Vaikus rekomenduojama žindyti iki 2 metų ir ilgiau, primaitinant
kitu kokybišku šeimos maistu.
|
|