LIC
Mamos mokykla « Ilgo ir sėkmingo žindymo paslaptys

 

Ilgo ir sėkmingo žindymo paslaptys

 

Motinos pieno privalumai

Žindymo privalumus pirmiausia nulemia nepakartojama motinos pieno sudėtis. Jūsų piene yra:

1) apsauginių faktorių – imunoglobulinų, baltųjų kraujo kūnelių, oligosacharidų, ir daug kitų biologiškai aktyvių faktorių;
2) brandinančių – augimo faktorių ir kt.;
3) kompensuojančių faktorių – virškinimo fermentų, hormonų;
4) mitybos faktorių: riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų.

Visi šie pieno komponentai laiduoja nepriekaištingą žmogaus vystymąsi.

Biopsichologinis faktorius – kūdikiui žindant stimuliuojami motinos hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie formuoja biologinį motinystės pagrindą: kantrumą, toleranciją, pasitenkinimą savo kūdikiu, meilę, švelnumą. Taip pat dėl šių hormonų motinos apsaugomos ir nuo daugelio ligų vėlesniame amžiuje.

Mišiniuose yra tik mitybinių faktorių, dauguma skirtingos kilmės ir skirtingas jų kiekis. Gali būti pridėta nukleotidų (brandinančio faktoriaus).

Kūdikis gali sėkmingai vystytis ir dirbtinai jį maitinant, tačiau tam reikia dar daugiau žinių ir sąmoningų motinos pastangų. Mažyliui labai svarbu ilgas ir artimas kontaktas su motina (kūnas prie kūno), akių ryšys ir neišblaškytas motinos dėmesys. Taip ugdomas saugus mažojo žmogaus prieraišumas.

Pirmas 2–5 dienas po gimdymo jūsų krūtyse gaminsis priešpienis, kuriame mažai mitybinių, bet ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2–5 dienos iki 10 dienos gaminsis pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemos raidai. Brandus pienas atsiranda nuo 10 paros ir tokios sudėties išlieka visą žindymo laikotarpį. Šiame piene yra visi apsauginiai ir brandinantys faktoriai. Mitybiniai pieno komponentai gerokai praskiesti didesniu vandens kiekiu. Pienas, kuris gaminsis atjunkymo laikotarpiu, t. y. antraisiais, trečiaisiais gyvenimo metais, vėl panašus į priešpienį. Jame dominuoja apsauginiai imuniniai faktoriai. Atjunkymo laikotarpis prasideda nuo papildomo maisto davimo dienos ir trunka, iki kūdikis atsisako krūties pats. Jūsų vaikelis turėtų būti krūties atsisakymo iniciatorius.

Pieno sudėčiai turi įtakos:

  • nėštumo savaitės, kūdikio amžius (prieš laiką pagimdžiusių motinų piene daugiau baltymų);
  • maitinimo pradžia ir pabaiga (maitinimo pradžioje pienas skystas, skirtas atsigerti, pabaigoje riebus, skirtas pasotinti);
  • intervalai tarp maitinimų, paros ritmas, diena ir naktis;
  • motinos menstruacinis ciklas ar nėštumas;
  • tarpai tarp nėštumų;
  • motinos mityba prieš nėštumą, nėštumo metu ir žindymo laikotarpiu.

Visais šiais atvejais pienas išlieka nepriekaištingos sudėties ir yra pats tinkamiausias maistas jūsų kūdikiui.

Žindymas saugo jūsų sveikatą – padeda gimdai grįžti į pirmykštį dydį, mažina kraujavimo tikimybę ir saugo nuo anemijos, mažina kiaušidžių ir krūtų vėžio galimybę, padeda optimaliai reguliuoti tarpus tarp nėštumų, mažina senatvėje osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžių tikimybę. Diabetu sergančioms moterims žindymo laikotarpiu sumažėja insulino poreikis, sumažėja ar išnyksta migreniniai galvos skausmai.

Žindymo taisyklės

1. Pieno kiekis priklauso nuo kūdikio apetito, kuris yra toks pat kaip suaugusiųjų: rytą dažniausiai valgo mažiau, o vakare – daugiau. Be to, ir motinos pieno riebumas paros eigoje kinta: ryte riebesnis ir sotesnis, o vakare liesesnis. Norint suprasti kūdikio poreikius, pastebėti apetito svyravimus, reikia:

1) maitinti pagal poreikį. Šis poreikis arba maitinimo dažnis individualus kiekvienam kūdikiui. Vieni žinda kas 1–2 valandos, kiti kas 3–4 valandos;
2) leisti žįsti iki paleis krūtį pats.
2. Maitinimo trukmė priklauso nuo:

1) kūdikio – kaip stipriai ir ritmiškai žinda;
2) motinos biologinių ypatumų – kaip intensyviai bėga pienas.
Kai kurioms pienas pradeda skirtis fontanu, ir aktyvus kūdikis pasisotins per 2–5 minutes. Jei kitai pienas skirsis lėtai, lašais, tai vaikeliui teks ilgiau darbuotis prie krūties, iki pasisotins. Labai svarbu suprasti, jog jūs abi – normalios motinos, turinčios pakankamai pieno. Tačiau, jei kūdikis iš vienos krūties žinda ilgiau nei 30 minučių, reikia žiūrėti, ar gerai jį priglaudėte prie krūties, ar pati žindymo metu patogiai atsisėdusi ar atsigulusi. Jei mažylis nepakankamai apžiojęs krūties maitinimas pailgėja ir gali pažeisti spenelius. Pataisius poziciją ir įsitikinus, kad žindoma taisyklingai, maitinimo trukmė neribojama. Jei pradžioje skauda, vadinasi mažylis netaisyklingai paėmęs krūtį.

3. Teisingas krūties apžiojimas

Žiūrėkite, kad jūsų kūdikis teisingai apžiotų spenelį, nes nuo to priklausys, ar pajėgs iščiulpti tiek pieno, kiek jam reikia. Teisingo apžiojimo požymiai:

  • smakriukas liečia krūtį,
  • apatinė lūpa išsivertusi,
  • apžiota kuo daugiau apatinio rudojo laukelio,
  • žindomo judesiai persiduoda į ausis („valgo, kad net ausys kruta“).

4. Žindymo pozos

Labai svarbu, kad naujagimis gerai paimtų krūtį ir galėtų pakankamai ištraukti riebaus pienuko iš krūties giluminių alveolių, netraumuodamas spenelio. Pirmomis dienomis po gimdymo dažnai tenka (dėl tarpvietės plyšimų ar kirpimo) žindyti gulint. Svarbu, kad pečių juosta būtų atpalaiduota, ranka atmesta taip, kad naujagimiui netektų nepatogiai gulėti ant rankos, perkreipta galvute. Todėl reikia patogiai atsigulti, po pečiais ir galva padėti keletą pagalvių.

Jei pasirinksit žindyti sėdint, taip pat svarbu patogiai įsitaisyti lovoje ar krėsle. Atremti pečius, nes dėl įtemptos pečių juostos sutrinka pieno nutekėjimas. Pasidėti atramą po alkūne (gal pagalvę), kad nenutirptų ranka prilaikant žinduklį. Tai „klasikinė“ ir „kamuolio“ pozos.

Laikant kūdikį kaip kamuolį, galima tuo pat metu žindyti dvynukus.


Dažniausiai pasitaikantys žindymo sunkumai:

1. Kieta krūtis. Gal kūdikis nerimsta todėl, kad jūsų krūtis pritvinkusi pieno ir per kieta? Pačiupinėkite pigmentuotą laukelį ir odą netoliese. Jei ten labai kieta, net grūdėta, nutraukite truputį pieno, kol pajusite, kad krūtis suminkštėjo, ir tada vėl ją duokite žįsti kūdikiui.

2. Plokščias spenelis ir kūdikis negali jo paimti? Pirmiausia švelniai suimkite pirštais spenelį ir pamėginkite atsargiai jį ištempti. Jei nepavyks, pamėginkite nupjautu dideliu švirkštu, apsukus stūmoklį ar pientraukiu spenelius ištempti. Svarbu žinoti, kad kūdikis žindimui „spenį“ formuoja iš dviejų trečdalių rudojo laukelio ir tik vieną trečdalį iš paties spenelio. Nedidelės jūsų pastangos ir žindymo konsultanto pagalba labai praverstų, kad kūdikis galėtų sėkmingai žįsti. Nepatartina naudoti antspenius: per juos kūdikis nesugeba gerai iščiulpti pieno. Likęs pienas krūtyse bus signalas jūsų smegenims jog pieno gaminasi per daug ir jo pradės mažėti arba visai dings. Be to, žindant antspenių pagalba, kūdikiui formuojasi žindimo judesiai, kaip čiulpiant buteliuką.

3. Karštos krūtys. 3–4-tą parą jums staiga pradėjo gamintis pienas. Krūtys pasidarė karštos, sunkios, ištinusios. Gulėti sunku. Pakilo temperatūra iki 37–38° C. Atminkite: laktacijos metu temperatūrą reikia matuoti kirkšnyje, o ne pažastyje. O jei temperatūra ir pakilo, neišsigąskite! Tai dar ne uždegimas – nepulkite nutraukinėti pieno. Jo nėra per daug. Krūtys karštos ir patinusios dėl pritekėjusio kraujo ir audinių skysčio į išsiplėtusias kraujagysles. Šios išsiplėtė tam, kad atplukdytų reikiamą medžiagų kiekį į krūties alveoles pieno gamybai. Norint, kad nemalonūs jutimai būtų menkesni ir kuo greičiau praeitų, reikia:

  • būti kartu su savo vaiku nuo pat pirmos gyvenimo akimirkos ir žindyti jį pagal jo poreikį;
  • esant karštoms, skausmingoms krūtims, dėti ne šiluminius kompresus, o ledą ne ilgiau kaip 20 minučių, tačiau prieš žindymą būtina krūtis atšildyti šiltu kompresu arba pasigarinti virš karšto vandens puodo, arba palįsti po karštu stiprios srovės dušu 5–10 min.

Jei užčiuopėte skausmingą sukietėjimą:

  • duokite iš eilės žįsti skausmingą krūtį 2–3 kartus. Iš kitos tik truputį nutraukite pieno. Arba trumpai duokite pažįsti sveiką krūtį, o po kelių minučių perkelkite prie skausmingosios;
  • parinkite tokią kūdikio poziciją, kad jo apatinis žandikaulis būtų ties sukietėjimu;
  • masažuokite maitinimo metu krūtį labai švelniais sukamaisiais, stumiamaisiais, glostomaisiais judesiais nuo krūties pagrindo link spenelio;

Nenutraukinėkite pieno po kiekvieno maitinimo. Jei pieną pradėsite nutraukinėti po to, kai kūdikis pažindo, smegenyse susidarys informacija, kad jūsų kūdikiui reikia daug pieno. Tiek jo ir gaminsis. Tuomet teks ilgai jį nutraukinėti po kiekvieno maitinimo. Tai atims iš jūsų begalę laiko ir žindymą atsiminsite ne kaip džiaugsmą, o kaip slogų, kankinantį sapną.

4. Suskilę speneliai. 98 proc. atvejų speneliai suskyla dėl netaisyklingos kūdikio padėties prie krūties ir blogo apžiojimo. Tokiu atveju:

  • kreipkitės į žindymo konsultantę ar išmanantį žmogų, jei pačiai nesiseka pakoreguoti žindymo technikos. Patarėjas turėtų stebėti, kaip jūs žindote kūdikį, ir koreguoti netikslumus;
  • neplaukite krūties prieš kiekvieną maitinimą ir po, ypač su muilu. Apsiprausti siūloma vieną kartą per dieną. Apžiūrėję savo krūtis, rudajame laukelyje galite pastebėti mažutes angeles. Tai Montgomerio liaukutės, kurios išskiria riebalinį sekretą, saugantį šią jautrią vietą nuo seilių bei drėgmės poveikio;
  • po maitinimo išspauskite lašą pieno ir palikite nudžiūti, kuo ilgiau pagulėdamos atviromis krūtimis (bent 20 min.);
  • 2–3 kartus nemaitinkite iš tos krūties, kurios spenelis suskilęs. Nepamirškite iš tos krūties nutraukti pieną rankomis;
  • žiūrėkite, kad besiliečiantys prie krūties drabužiai būtų visada sausi. Tam labai patogu naudoti įdėklus į liemenėlę.
  • apie spenelį, pigmentinį laukelį išbėrė, peršti. Tai kontaktinis dermatitas. Maitinti galima, nors ir skausminga. Kuo ilgiau būkite atviromis, pakeltomis krūtimis. Miegokite taip pat atviromis krūtimis. Kartais padeda šiltas plaukų džiovintuvo oras. Po maitinimo galima patepti pigmentinį laukelį hormoniniu tepalu, kurio sudėtyje yra hidrokortizono. Jei bėrimas ypač skausmingas, su pūslelėmis, panašus į lūpų pūslelinę (herpes virusas), pažeidimas patenka į kūdikio burną, žindyti iš tos krūties negalima, labai plauti rankas, kreiptis į gydytoją dėl bėrimo kilmės patikslinimo.

5. Trūksta pieno. Kartais mamos nerimauja, ar jos turi pakankamai pieno. Ypač, jei kūdikis ima verkti po keliolikos minučių pamaitinus ar būna neramus vakarais. Dažnai draugė, anyta, mama ar net gydytoja abejojančioms dėl savo pieno kiekio mamoms pataria: „Nutrauk ir pažiūrėk kiek jo yra“. Deja, tai grubi klaida. Mama niekada negalės nutraukti tiek pieno, kiek ištraukia jos kūdikis. Be to, kūdikis verkia nebūtinai dėl to, kad yra alkanas. Tik du požymiai drauge:

  • blogai augantis kūdikio svoris (mažiau nei 500 g per mėnesį ar mažiau nei svėrė gimęs, praėjus 2 savaitėms po gimimo);
  • retas šlapinimasis koncentruotu šlapimu (mažiau nei 6 kartus per parą) ir papildomas – žalios bado išmatos patikimai rodo, jog kūdikis dėl kažkokių priežasčių gauna per mažai pieno.

Per mažai pieno kūdikis gali gauti, jei blogai apžioja krūtį ir negali pasiekti riebaus pienelio, nes yra per toli nuo jūsų, persukta galvutė, suvystytas į – „kokoną“, per mažai išsižioja ir čiulpia tik spenelį, krūtis kišama kūdikiui į burną nelaukiant, kol jis išsižios ir paims plačiai ir giliai krūtį pats. Nėra maisto produktų ar gėrimų kurie tikrai pagausintų pieną. Tik dažnas žindymas, nuogo kūdikio glaudimas prie jūsų apnuogintos krūtinės (oda–oda kontaktas) ir, svarbiausia, taisyklingas krūties apžiojimas gali padėti. Prašykite pagalbos konsultuojančių mamų, kurių telefonus rasite knygos gale.

6. Žindukas. Ypač pavojinga duoti žinduką pirmąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, kai dar nėra susireguliavęs maitinimo grafikas, jūs susipažįstate su kūdikiu kaip asmenybe su savais poreikiais. Gavęs guminį mamos krūties pakaitalą, kūdikis patenkina savo čiulpimo poreikį. Gamtoje sutvarkyta taip, kad poreikį čiulpti kūdikis turi šiek tiek didesnį nei poreikį sotintis. Tai būtina sąlyga skatinti pieno gamybą, atitinkančią augančio organizmo poreikį. Patenkinęs tą „perviršį“ čiulptuku, kūdikis nepareikalaus to iš motinos ir pieno gali pradėti gamintis mažiau. Tačiau, jei motinai sekasi žindyti, žindukas po pirmojo mėnesio nepakenks ir nesumažins pieno gamybos kiekio. Tačiau žindukas didina riziką sirgti pienlige, suviduriuoti ar susiformuoti netaisyklingai burnos ertmei.

7. Buteliukas. Labai neigiamai žindymą ir pieno gamybą veikia papildomas kūdikio maitinimas iš buteliuko dėl visiškai skirtingo žindimo mechanizmo. Pamėginkite įsikišti į burną pirštą ir čiulpti. Tai panašu į čiulptuką ant buteliuko: burna tuščia, juda tik liežuvis. Jei norite suprasti, ką reiškia žįsti krūtį pabandykite čiulpti sulenktą riešą: burna bus pilna, judės žandikauliai ir veido raumenys. Tai panašu į maitinimą iš krūties. Kūdikiai šį skirtumą pajunta iš karto ir priklausomai nuo to, kuris maitinimo būdas dominuoja, ilgainiui tą ir pasirenka. Kadangi pirmomis paromis, kai naujagimis ypač jautrus įvairiems potyriams, pasiūlius buteliuką, dauguma vaikų jį ir pasirenka. Kai kūdikis prie krūties „aikštijasi“, nes reikia ją žįsti kitaip, motinos supranta tai kaip krūties atsisakymą, o ne kaip paprasčiausią mažučio žmogaus sutrikimą jam nežinomoje situacijoje. Tyrimai įrodė, jog maitinimas iš buteliuko nėra lengvesnis (kaip mėgstama teigti), nes kūdikiui reikia nugalėti didelį neigiamą slėgį, dėl to vėliau deformuojasi apatinis vaiko žandikaulis, formuojasi netaisyklinga sąkanda, dažniau plaka širdutė ir dažnėja kvėpavimas. Jei norite sėkmingai maitinti kūdikį savo pienu, nenaudokite buteliuko. Jei mažyliui reiks sugirdyti vaistus ar dėl kokių nors priežasčių teks laikinai palikti kito asmens priežiūrai, kūdikio maitinimui naudokite šaukštelį ar taurelę.

8. Savaiminis pieno tekėjimas. Kai kurioms moterims maitinant viena krūtimi iš kitos krūties bėga pienas. Kai kada tai nutinka savaime tarp maitinimų, pagalvojus apie kūdikį ir net sušlampa drabužiai. Minkšti pieno rinkikliai ir pieno rinkimo gaubteliai yra nešiojami liemenėlės viduje ir skirti tekančiam pienui rinkti.

Kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijos (Pagal Pasaulinę Sveikatos Organizaciją – PSO)

  • Naujagimius pradėti maitinti krūtimi praėjus ½–1 val. po gimimo. Prieš tai jiems negalima duoti jokio maisto ar gėrimo.
  • Motinos ir naujagimio nuogų kūnų sąlytis turėtų trukti ne trumpiau 30 minučių.
  • Jei kūdikis gimė Cezario pjūvio pagalba, pirmas pridėjimas prie krūties turi būti ne vėliau kaip po 6 valandų.
  • Iki 6 mėnesių geram kūdikio vystymuisi visiškai pakanka tik motinos pieno.
  • Papildomą maistą galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių. Kartais šis laikas skirtingiems kūdikiams gali sutrumpėti ar prailgėti, tačiau daugumai vaikų nereikia papildomo maitinimo iki 6 mėnesių.
  • Vaikus rekomenduojama žindyti iki 2 metų ir ilgiau, primaitinant kitu kokybišku šeimos maistu.
 
 
 
     

  © LIC, 2005
  © KIT, 2005