Į svetainės "Už gyvybę" pradžią Naujausias "Už gyvybę" numeris
1999 m., Nr. 2-3

VAISINGUMO PAŽINIMAS

Paulius MARKSAS
MEILĖ IR SKAISTYBĖ SANTUOKOJE

Mes gyvename anarchiškoje seksualumo visuomenėje. Ką reiškia seksualumas ir skaistybė dabartiniame pasaulyje? JAV šiuo metu pats didžiausias gimimų koeficientas (šeimai tenka 2,1 vaiko). Tačiau neturime pamiršti, kad kiekvienais metais daugiau negu milijonas imigrantų atvyksta į šią šalį. Imigrantai linkę turėti didesnes šeimas, nes jie mato ateitį vaikuose. Dabar mūsų ateitis JAV visiškai priklauso nuo užsieniečių. Europa su 44 šalimis miršta, išskyrus Albaniją, kurioje šeima turi 2,8 vaiko. Vidutinė pora Europoje (Rytų ir Vakarų) turi mažiau negu 1,4 vaiko per vedybinį gyvenimą. Žemiausias gimimų koeficientas Vakarų pasaulyje yra Italijoje. Vidutinė jauna ištekėjusi italė turi mažiau negu 1,2 vaiko. Nors ispanai yra taip pat katalikai, bet ir jų nedidelis gimimų koeficientas – mažiau negu 1,3 vaiko. Ispanijoje, kurioje yra 35–36 mln. gyventojų, kasmet padaroma 80 tūkst. abortų. Prancūzų šeimai tenka 1,8 vaiko per santuokinį gyvenimą. Vokiečių tauta taip pat nyksta. Jų šeimai tenka mažiau negu 1,3 vaiko. Šioje rafinuotoje, išsilavinusioje tautoje kasmet padaroma daugiau negu 400 tūkst. chirurginių abortų. Vokietijoje net 33 proc. moterų vartoja kontraceptines piliules, kai tuo tarpu JAV tik 8 proc. Visa Europa miršta dėl savo sekso vizijos, dėl nesugebėjimo praktikuoti skaistybės. JAV apie 8 mln. šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų ir net 33 – 34 proc. kūdikių gimsta nesantuokoje. 4 – 5 mln. žmonių šioje šalyje gyvena kartu nesusituokę. Jie tai vadina alternatyviu gyvenimo būdu, ir jūs žinote iš tyrimų, kad tokie ryšiai be santuokos, gyvenimas kartu iki vedybų nebūna sėkmingi.

Nyksta ir Japonija. Japonų šeimai tenka mažiau negu 1,2 vaiko. Japonijos vyriausybė didžiausioje neviltyje. Japonės nenori gausių šeimų. Vyriausybė imasi visų įmanomų priemonių krizei įveikti, nes Japonija neturi ateities. Garsus jų demografas neseniai pasakė, kad tautos ateitis priklauso tik nuo to, ar ji turi vaikų–savų ar svetimų.

Musulmonai pirmą kartą istorijoje turi daugiau vaikų negu katalikai. Vaikai – vienintelė tautos ateitis. Vaikai yra vienintelė Bažnyčios ateitis. Vaikai yra vienintelė susituokusios poros ateitis. NĖRA VAIKŲ – NĖRA ATEITIES!

Brazilijoje prieš 30 – 35 metus šeimos turėjo po 5 – 6 vaikus, vėliau jų vis mažėjo ir mažėjo, iki 2,9. Argentina, turinti 3,5 mln. gyventojų, vos sugeba daugintis. Dabar 61 šalis pasaulyje nyksta dėl mažo gimstamumo.

Ką mes turime galvoje sakydami “skaistybė”? Kai kalbame apie skaistybę, turime omenyje seksualinių impulsų, seksualinės energijos, seksualinio instinktyvaus potraukio kontrolę. Visų pirma tai protingumas, nuosaikumas, santūrumas, saikingumas. Yra apetito kontrolė. Mes žinome, kad jei nuolat persivalgome, galime susirgti. Jei per daug geriame svaigalų, prarandame darbą, sugriauname šeimą. Seksą taip pat reikia kontroliuoti, nes kai per daug valgome ar geriame, kenčiame tik mes patys, o dėl nekontroliuojamo sekso nukenčia ir kiti. Visuomenė, kuri laiko save civilizuota ir leidžia lytiniam instinktui laisvai reikštis, įskiepija sau ištvirkimo virusą, kuris ją anksčiau ar vėliau sunaikins. Tai tik laiko klausimas. Visa tai jūs galite matyti šiandien visame pasaulyje. Bet kaip galima mokyti skaistybės ar ją skatinti, kai jaunimą mokyklose moko mokytojai, kurie patys imasi priemonių, kad nepastotų?

Negalima sulyginti sekso su tokiais emocijų ar patyrimų elementais kaip valgymas ir miegas. Tą akimirką, kai seksas jau nebėra tarnas, jis tampa tironu. Šiuolaikiniame pasaulyje apie seksą kalbama taip pat laisvai, kaip ir apie bet kurį kitą jutimą. Francis Kito, puikus intelektualas, sakė, kad lytinis poreikis yra silpnas, palyginti su lytine aistra, kuri kyla savaime esant menkiausiam jaudrinimui. Mes gyvename skatinančioje lytinę funkciją pornografinėje visuomenėje, kuri sužadina mūsų lytinį potraukį. Vokietijoje pornografija krito į akis visur: ir TV, ir žiniasklaidoje ir kitur... Seksualinėje kultūroje tikimasi, kad fizinis seksas išspręs visas problemas. Todėl taip masiškai irsta santuokos ir žlunga šeimos šiame kontracepcijos, sterilizacijos ir chirurginių abortų amžiuje. Meilės , o ne sekso reikia, štai kas svarbu ir be ko negali apsieiti žmonės. Tie, kurie ieško visų problemų sprendimo per seksą, yra nelaimingi: jie tuokiasi daug kartų, nuolat kažko ieško.

Šiuolaikiniame pasaulyje pabrėžiama sekso svarba. Mūsų popiežius teisingai vadino lytinį švietimą Vakarų kultūros lytinės funkcijos skatinimu. Lytinis ryšys paverčiamas kūniška funkcija, anatomijos, fiziologijos kategorija. Alan Bloom, nekatalikas, ,,American Mind” sakė, kad skaistybės stoka yra pagrindinė jaunų žmonių nelaimės priežastis. (Aš pasakyčiau, ir santuokos nesėkmės. Praeitais metais JAV atlikta 1 200 000 abortų. Taigi piktnaudžiavimas seksu nepadaro žmonių laimingų). Seniau, jei tėvui, vyrui, patriarchui nepatikdavo kūdikis, jis įmesdavo jį į vandenį ir nuskandindavo. Vyras turėjo daug moterų. Nebuvo skaistybės, klestėjo išnaudojimas ir piktnaudžiavimas. Pasak Alan Bloom, sielų griovėjas yra seksas, bet su juo sunku kovoti. Tuo labiau mirties kultūroje ir ten, kur Bažnyčios silpnesnės ir neatlieka savo pareigos.

Aš skelbiau religinį mokslą mažiausiai 800 parapijų, laikiau Mišias, ir daugiau negu 90–95 proc. žmonių man sakydavo, kad esu pirmas kunigas, kalbantis iš sakyklos apie kontracepciją, apie encikliką “Humanae vitae”, apie sterilizaciją.

Yra blogybės, kurios griauna Bažnyčią ir dvasininkiją. Pavyzdžiui, Airijoje yra 100 kunigų, lytiškai santykiaujančių arba užsiimančių pedofilija ir kitais santykiais. Ten labai daug problemų dėl pašaukimo. Pirmą kartą Dubline seminarija neturi nė vieno naujoko seminaristo. Taip pat airių šeima turi mažiau nei 1, 9 vaiko.

Iš Airijos kasmet 5 - 6 tūkst. merginų vyksta į Angliją atsikratyti savo vaikelio. Airių misionieriai, vyrai ir moterys, vis dar dirba darydami gerus darbus Afrikoje ir kitur, o Airijos Bažnyčia labai silpna. Tik du vyskupai visoje Airijoje paminėjo nuostabios enciklikos “Humanae vitae” 30 -metį.

Vienas didis filosofas kartą pasakė, kad blogiausia korupcija yra korumpuota religija. Mūsų dienomis yra daugybė korumpuotų religijų. “Kas išgelbės Bažnyčią? Ne mūsų vyskupai, ne kunigai, ne religijos. Tai padarysite jūs, žmonės” – tai dar praeitame šimtmetyje nuskambėję žodžiai.

John Henry Newman 1840 metais pasakė: “Aš dėkoju Dievui, kad gyvenu tuo laiku, kai priešas yra už Bažnyčios, ir aš žinau, ką jis daro. Bet aš matau dieną, kai priešas bus už Bažnyčios ir Bažnyčioje, ir meldžiuosi už tuos vargšus, kurie atsidurs jo kryžminėje ugnyje”. Joje atsidūrėte jūs. Priešas jau ne už Bažnyčios, jis viduje.

Seksas yra pats intymiausias iš visų žmogiškųjų veiksmų. Šis veiksmas labiau nei kuris nors kitas reikalauja privatumo. Tačiau per visą istoriją nė viena visuomenė nesuprato, kad seksas yra esmingiausias moralinis veiksmas. Poetai, filosofai, psichiatrai teigia, kad sekso galios ir grožio pagrindas yra tiesa, kad tai nėra tik kažkas, ką jūs mėgstate arba ko nemėgste daryti.

Kas yra skaistybė santuokoje? Pirmiausia prisiminkime, kad žmogaus seksualumas labai skiriasi nuo gyvūnus valdomo instinkto. Dievas davė jiems instinktą, o žmonėms – protą, valią pasirinkti ir dvasinę prigimtį. Taigi, kai kalbame apie gyvunus, mes turime omenyje poravimąsi. O tarp žmonių yra ryšys, jie bendrauja, nes yra asmenybės. Kaip asmenys, jie mąsto, prisimena, pranašauja, jie gali nesavanaudiškai vienas kitą mylėti. Ko negali gyvūnai.

Kodėl Dievas padarė šį žmogaus aktą tokį nevaisingą? Moteris yra pati nevaisingiausia iš visų Žemės būtybių. Tai neatsitiktinumas. Kodėl Dievas taip sukūrė? Jis norėjo, kad vedybinis aktas reguliariai kartotųsi. Kiekvienas meilės ryšys yra įsipareigojimas. Enciklikoje “Humanae vitae” popiežius sako, kad kiekvienas vedybinis aktas turi būti atviras gyvybei. Žymus profesorius Jose Hopkins įrodė, kad vienam kūdikiui gimti reikia daug lytinių aktų. Taigi, ką Dievas galvojo apie santuokos aktą, sukūręs tokią nevaisingą moterį? Jis norėjo, kad aktas būtų reguliarus, kad pora patirtų malonumą. Ir Bažnyčia santuokos akte pripažįsta tai, ką Dievas suteikia šiam aktui: džiaugsmą, pasitenkinimą, paguodą, nusiraminimą. Vedybinis aktas yra psichologinis ir dvasinis. Taip, vedybos yra dvasios ir malonės sąjunga. Visuomet ten yra Dievo gyvenimas. Tai gėris. Žinoma, tai ir kūno sąjunga.

Popiežius sakė, kad tėvystė ir motinystė turi būti sąmoninga. Kūdikis neturi gimti tik iš instinkto, tai gyvuliška. Ir mes visi sutinkame, kad jei negali kontroliuoti savo lytinio gyvenimo ir potraukio, negali mylėti. Mūsų seksualumas privalo būti mūsų tarnas. Į santuokos aktą aš pirmiausia žiūriu kaip į psichologinį ir dvasinį aktą. Tai mylinčių ir įsipareigojusių asmenų sąjunga. Nuo seno svarstoma, koks buvo Tėvo, Sūnaus ir Šv. Dvasios ryšys. Tai stipri meilė. Žymus šio amžiaus rašytojas pasakė, kad vedybinis aktas atspindi tą stiprią meilę, kurios mes negalime įsivaizduoti: Tėvo, Sūnaus ir Šv. Dvasios. Nelaimei, to dažnai nėra. Iki 1960 metų jaunimas tik bučiuodavosi, apsikabindavo, o lytiniai santykiai buvo meilės aukštuma. Žinoma, buvo ir išimčių. Šiandien seksas yra atitinkamos gyvenimo normos modelis. Aš buvau priblokštas, kai sužinojau , kad panašiai yra ir katalikiškoje Airijoje.

Skaistybė santuokoje reiškia tai, kad pora su meile ir atsakomybe naudojasi savo seksualumu, kad turėtų sąmoningai norimą vaikų skaičių. Tai nusprendžia sutuoktiniai. Jų principai yra labai aiškūs. Jie patys turi savas pagrįstas priežastis. Niekada popiežius nesakė, kad pora turi turėti svarias priežastis taikyti natūralų šeimos planavimą. Jis akcentavo, kad tos priežastys turi būti protingos. Vedusios poros gyvenime yra skaistybė, jei ji savo seksualumą naudoja norimam vaikų skaičiui turėti. Per paskutinius dešimt metų aš klausinėjau kunigų, brolių ir seserų, kokia yra jų šeima. Vidutinio amžiaus kunigas yra kilęs iš penkių – šešių vaikų šeimos. 1850 metais Italijos gausių šeimų asociacija kvietė skaistybei, labdaringumui, turėti dideles šeimas. Mes visi iš patirties žinome, kad didelė šeima yra kunigų pašaukimo sėkla. Meksikos konferencijoje aš klausinėjau 30-ties seminaristų, sėdinčių pirmose dviejose eilėse, apie jų šeimas. Jie kilę iš šeimų, turinčių daugiau nei 6 vaikus. Mažiausios kunigų šeimos, su kuriomis aš susidūriau, buvo Puerto Rike: 4 vaikai. Aš buvau sukrėstas, kai sužinojau, kad Puerto Rike šeimai tenka tik 2 vaikai. Taigi visos problemos prasideda nuo to, kad santuoka nėra skaisti. Šeimos nesinaudoja savo seksualumu tam, kad norimu laiku iš meilės susilauktų norimą vaikų skaičių. Taigi pašaukimo problemos kyla iš sekso problemų. Skamba juokingai, bet taip yra.

Aš vis labiau įsitikinu, kad Bažnyčia visą laiką galvojo apie seksualinį moralumą, nes kai žvelgi į šiuolaikinį pasaulį, tai pasidaro labai akivaizdu. Jei nėra skaistybės, visa kita degraduoja. Beje, nėra pasaulyje nė vienos tautos, kuri naudodamasi kontracepcija pasiektų didelį gimstamumą ir kurioje klestėtų šeima. Tai tikrai įspūdinga. Aš buvau 91 vienoje šalyje ir nė vienoje iš jų saugojimasis nuo pastojimo nesukūrė klestinčios visuomenės ir Bažnyčios. Nėra tokios šalies ir niekada nebus. Štai kodėl puiku būti kataliku ir žinoti, kad Bažnyčia visuomet buvo teisi smerkdama pastojimą stabdančių priemonių taikymą. Ir aš esu nustebintas, kad nuo pat pradžios tai buvo smerkiama Bažnyčios dokumentuose.

Jaunimas augo manydamas, kad Bažnyčia smerkia seksą ir jo nesupranta. Bažnyčia tikrai supranta seksą. Ji yra vienintelė institucija, kuri, atrodo, tai supranta mūsų dienomis.

Noriu kai ką pasakyti apie lytinį švietimą. Lytinis švietimas – tai mūsų visuomenės didžiulė problema. Nė viena pasaulio šalis negali pasigirti lytinio švietimo sėkmingumu. Aš tikiu, kad galima išugdyti seksualumo pojūtį. Kaip Bažnyčia visada tvirtino, to reikia mokyti kartu su moralės principais. Negali būti lytinio švietimo be moralumo. Tėvai turi rodyti vaikams pavyzdį, visuomet mokyti meilės, atsakomybės, moralumo. O valstybinės mokyklos to daryti negali. Kadangi, pavyzdžiui, JAV mokyklose negalima kalbėti apie moralumą, nes negalima kalbėti apie Dievą ir Dievo įsakymus. Valstybinėse mokyklose daugiausia ką mokiniai gauna yra biologiniai faktai, organų vaizdavimas. Lytinis švietimas yra visiškai nesutvarkytas. Tėvai nežino, ko jų vaikus moko, be to, jaunimas laiko savo tėvus senamadiškais. Pavyzdžiui, Anglijoje vienuolikmečių mergaičių mokykloje pirmadienio rytą klausiama, ar jos turėjusios lytinių santykių. Jei taip, joms duodama kontraceptinių piliulių.

Keletas minčių apie natūralų šeimos planavimą. Aš visada sakiau koledžų studentams: “Nesituokite, jei nežinote, kaip atsiranda vaikai”. Dauguma porų nežino to iki šiol. Taip pat ir dauguma kunigų. Štai kodėl klesti kontracepcija. Jie nežino kito kelio. Popiežius apie natūralų šeimos planavimą (NŠP) sako:

1. NŠP išsaugo natūralų ryšį. Tai vienintelis gimimų reguliavimo būdas norint nėštumą planuoti ar atidėti.

2. NŠP yra etiškai ir morališkai priimtinas visiems žmonėms ir religijoms. Kanadoje man puiki jauna neištekėjusi moteris, talentinga daktarė, pasakė, kad trys ketvirčiai katalikų parapijiečių sterilizavosi. Aš paklausiau, ar ji tuo patenkinta. Pasirodo, moterys jaučiasi kaip mėsos gabalas, jomis vyrai piktnaudžiauja.

3. NŠP nereikalauja jokių vaistų, jokių priemonių, nėra pavojaus sveikatai.

4. NŠP nereikalauja jokios brangios įrangos. Beje, piliulės yra nepigios.

5. Praktikuodami NŠP, vyras ir žmona dalijasi atsakomybe, nes jie seksualiai yra lygūs. Tokioje santuokoje vyrauja sutuoktinių lygybė, bendravimas, pagarba ir meilė.

6. NŠP taip pat sustiprina seksualinę savikontrolę, o tai yra žmogaus laisvės, meilės ir brandos pagrindas ir esmė.

7. Meile ir skaistybe paremtas NŠP, priešingai nei kontracepcija, sterilizacija ir abortai, yra geras pavyzdys vaikams. (Patikėkit manimi, vaikai žino, ką tėvai veikia miegamajame). Blogai, kai tėvai imasi priemonių nuo pastojimo. Praktikuodami NŠP, jie natūraliai tampa savo vaikų mokytojais. Tai esminė vertybė šiandien. Taikantys NŠP tėvai gali pasakyti tai vaikams ir tikėtis to paties iš jų. Mes iš tiesų turime labai mažai skaistybės pavyzdžių sekso srityje. Taip yra visose Vakarų šalyse.

8. NŠP neskatina nė vienos aborto rūšies, nes šiuo metodu besiremiančios poros yra atviros gyvybei. Apskritai neturi būti kišamasi į santuokinį gyvenimą. Turi būti išsaugotas visiškas intymumas. Tai turi būti visiškai nesavanaudiško atsidavimo aktas, didžiausia žmogiška meilė. Santuokos aktai yra atviri gyvybei plačiąja prasme. Per šį aktą pora tampa ramesnė, jis jai suteikia paguodos, nusiraminimą. Sutuoktiniai tampa geresniais tėvais plačiąja prasme. Enciklikoje “Humanae vitae” nesakoma, kad vedybinis aktas visą laiką turi būti atviras gyvybei. Dažniausiai taip nėra ir negali būti. Kartoju, Dievas numatė, kad šis aktas būtų santuokoje reguliarus ir prasmingas. Kažkas man viešint Rusijoje pasakojo apie katalikų porą, kuri po santuokos akto lovoje dėkojo Dievui už jiems suteiktą džiaugsmą.

9. Tėvų NŠP pavyzdys ir santuokos skaistybė neskatina jaunų žmonių atsitikitiniams lytiniams santykiams, kurių rezultatas yra masiškai perduodamos ligos, vienišų motinų skausmas, moterų išnaudojimas. Tai neskatina sterilizacijos, dėl kurios dažnai atsiranda medicininių ir socialinių problemų.

10. Žmogiškojo ir krikščioniškojo seksualumo prigimtį ir prasmę išreiškia sąmoningai pasirinktas periodiškas susilaikymas. Tai daro tėvus nuostabiais ir natūraliais savo vaikų mokytojais.

Jokios kitos gimimo reguliavimo priemonės negali turėti dešimt NŠP privalumų. NŠP yra vienintelis gimimų reguliavimo būdas, kurį jūs galite taikyti, jei norite turėti vaiką ar išvengti pastojimo be visų kontracepcijos ir sterilizacijos pigaus efekto priemonių.

NŠP yra vienintelė viltis. Aš propaguoju NŠP nuo pat dvasininko tarnybos pradžios – 52 metus ir žinau tik vieną porą, kuri pradėjo savo santuokinį gyvenimą suprasdama žmogaus dauginimosi sistemą, žinojo apie vaisingą ir nevaisingą laiką ir kuri išsiskyrė. Išsiskiria 2 proc. šeimų, išmokusių NŠP.

Mes neturime leisti jauniems žmonėms manyti, kad Bažnyčia nusistačiusi prieš seksą. Ji nori, kad poros džiaugtųsi. Nesugadinkite to dabar. Jums prireiks daugybės metų, kad galėtumėte tai kontroliuoti.