|
|
1999
m., Nr. 2-3
|
|
VAISINGUMO PAŽINIMAS
Paulius MARKSAS
MEILĖ IR SKAISTYBĖ SANTUOKOJE
Mes gyvename anarchiškoje seksualumo visuomenėje. Ką reiškia seksualumas
ir skaistybė dabartiniame pasaulyje? JAV šiuo metu pats didžiausias gimimų
koeficientas (šeimai tenka 2,1 vaiko). Tačiau neturime pamiršti, kad kiekvienais
metais daugiau negu milijonas imigrantų atvyksta į šią šalį. Imigrantai
linkę turėti didesnes šeimas, nes jie mato ateitį vaikuose. Dabar mūsų
ateitis JAV visiškai priklauso nuo užsieniečių. Europa su 44 šalimis miršta,
išskyrus Albaniją, kurioje šeima turi 2,8 vaiko. Vidutinė pora Europoje
(Rytų ir Vakarų) turi mažiau negu 1,4 vaiko per vedybinį gyvenimą. Žemiausias
gimimų koeficientas Vakarų pasaulyje yra Italijoje. Vidutinė jauna ištekėjusi
italė turi mažiau negu 1,2 vaiko. Nors ispanai yra taip pat katalikai,
bet ir jų nedidelis gimimų koeficientas mažiau negu 1,3 vaiko. Ispanijoje,
kurioje yra 3536 mln. gyventojų, kasmet padaroma 80 tūkst. abortų. Prancūzų
šeimai tenka 1,8 vaiko per santuokinį gyvenimą. Vokiečių tauta taip pat
nyksta. Jų šeimai tenka mažiau negu 1,3 vaiko. Šioje rafinuotoje, išsilavinusioje
tautoje kasmet padaroma daugiau negu 400 tūkst. chirurginių abortų. Vokietijoje
net 33 proc. moterų vartoja kontraceptines piliules, kai tuo tarpu JAV
tik 8 proc. Visa Europa miršta dėl savo sekso vizijos, dėl nesugebėjimo
praktikuoti skaistybės. JAV apie 8 mln. šeimų, kuriose yra tik vienas
iš tėvų ir net 33 34 proc. kūdikių gimsta nesantuokoje. 4 5 mln. žmonių
šioje šalyje gyvena kartu nesusituokę. Jie tai vadina alternatyviu gyvenimo
būdu, ir jūs žinote iš tyrimų, kad tokie ryšiai be santuokos, gyvenimas
kartu iki vedybų nebūna sėkmingi.
Nyksta ir Japonija. Japonų šeimai tenka mažiau negu 1,2 vaiko. Japonijos
vyriausybė didžiausioje neviltyje. Japonės nenori gausių šeimų. Vyriausybė
imasi visų įmanomų priemonių krizei įveikti, nes Japonija neturi ateities.
Garsus jų demografas neseniai pasakė, kad tautos ateitis priklauso tik
nuo to, ar ji turi vaikųsavų ar svetimų.
Musulmonai pirmą kartą istorijoje turi daugiau vaikų negu katalikai.
Vaikai vienintelė tautos ateitis. Vaikai yra vienintelė Bažnyčios ateitis.
Vaikai yra vienintelė susituokusios poros ateitis. NĖRA VAIKŲ NĖRA ATEITIES!
Brazilijoje prieš 30 35 metus šeimos turėjo po 5 6 vaikus, vėliau
jų vis mažėjo ir mažėjo, iki 2,9. Argentina, turinti 3,5 mln. gyventojų,
vos sugeba daugintis. Dabar 61 šalis pasaulyje nyksta dėl mažo gimstamumo.
Ką mes turime galvoje sakydami skaistybė? Kai kalbame apie skaistybę,
turime omenyje seksualinių impulsų, seksualinės energijos, seksualinio
instinktyvaus potraukio kontrolę. Visų pirma tai protingumas, nuosaikumas,
santūrumas, saikingumas. Yra apetito kontrolė. Mes žinome, kad jei nuolat
persivalgome, galime susirgti. Jei per daug geriame svaigalų, prarandame
darbą, sugriauname šeimą. Seksą taip pat reikia kontroliuoti, nes kai
per daug valgome ar geriame, kenčiame tik mes patys, o dėl nekontroliuojamo
sekso nukenčia ir kiti. Visuomenė, kuri laiko save civilizuota ir leidžia
lytiniam instinktui laisvai reikštis, įskiepija sau ištvirkimo virusą,
kuris ją anksčiau ar vėliau sunaikins. Tai tik laiko klausimas. Visa tai
jūs galite matyti šiandien visame pasaulyje. Bet kaip galima mokyti skaistybės
ar ją skatinti, kai jaunimą mokyklose moko mokytojai, kurie patys imasi
priemonių, kad nepastotų?
Negalima sulyginti sekso su tokiais emocijų ar patyrimų elementais kaip
valgymas ir miegas. Tą akimirką, kai seksas jau nebėra tarnas, jis tampa
tironu. Šiuolaikiniame pasaulyje apie seksą kalbama taip pat laisvai,
kaip ir apie bet kurį kitą jutimą. Francis Kito, puikus intelektualas,
sakė, kad lytinis poreikis yra silpnas, palyginti su lytine aistra, kuri
kyla savaime esant menkiausiam jaudrinimui. Mes gyvename skatinančioje
lytinę funkciją pornografinėje visuomenėje, kuri sužadina mūsų lytinį
potraukį. Vokietijoje pornografija krito į akis visur: ir TV, ir žiniasklaidoje
ir kitur... Seksualinėje kultūroje tikimasi, kad fizinis seksas išspręs
visas problemas. Todėl taip masiškai irsta santuokos ir žlunga šeimos
šiame kontracepcijos, sterilizacijos ir chirurginių abortų amžiuje. Meilės
, o ne sekso reikia, štai kas svarbu ir be ko negali apsieiti žmonės.
Tie, kurie ieško visų problemų sprendimo per seksą, yra nelaimingi: jie
tuokiasi daug kartų, nuolat kažko ieško.
Šiuolaikiniame pasaulyje pabrėžiama sekso svarba. Mūsų popiežius teisingai
vadino lytinį švietimą Vakarų kultūros lytinės funkcijos skatinimu. Lytinis
ryšys paverčiamas kūniška funkcija, anatomijos, fiziologijos kategorija.
Alan Bloom, nekatalikas, ,,American Mind sakė, kad skaistybės stoka yra
pagrindinė jaunų žmonių nelaimės priežastis. (Aš pasakyčiau, ir santuokos
nesėkmės. Praeitais metais JAV atlikta 1 200 000 abortų. Taigi piktnaudžiavimas
seksu nepadaro žmonių laimingų). Seniau, jei tėvui, vyrui, patriarchui
nepatikdavo kūdikis, jis įmesdavo jį į vandenį ir nuskandindavo. Vyras
turėjo daug moterų. Nebuvo skaistybės, klestėjo išnaudojimas ir piktnaudžiavimas.
Pasak Alan Bloom, sielų griovėjas yra seksas, bet su juo sunku kovoti.
Tuo labiau mirties kultūroje ir ten, kur Bažnyčios silpnesnės ir neatlieka
savo pareigos.
Aš skelbiau religinį mokslą mažiausiai 800 parapijų, laikiau Mišias,
ir daugiau negu 9095 proc. žmonių man sakydavo, kad esu pirmas kunigas,
kalbantis iš sakyklos apie kontracepciją, apie encikliką Humanae vitae,
apie sterilizaciją.
Yra blogybės, kurios griauna Bažnyčią ir dvasininkiją. Pavyzdžiui, Airijoje
yra 100 kunigų, lytiškai santykiaujančių arba užsiimančių pedofilija ir
kitais santykiais. Ten labai daug problemų dėl pašaukimo. Pirmą kartą
Dubline seminarija neturi nė vieno naujoko seminaristo. Taip pat airių
šeima turi mažiau nei 1, 9 vaiko.
Iš Airijos kasmet 5 - 6 tūkst. merginų vyksta į Angliją atsikratyti savo
vaikelio. Airių misionieriai, vyrai ir moterys, vis dar dirba darydami
gerus darbus Afrikoje ir kitur, o Airijos Bažnyčia labai silpna. Tik du
vyskupai visoje Airijoje paminėjo nuostabios enciklikos Humanae vitae
30 -metį.
Vienas didis filosofas kartą pasakė, kad blogiausia korupcija yra korumpuota
religija. Mūsų dienomis yra daugybė korumpuotų religijų. Kas išgelbės
Bažnyčią? Ne mūsų vyskupai, ne kunigai, ne religijos. Tai padarysite jūs,
žmonės tai dar praeitame šimtmetyje nuskambėję žodžiai.
John Henry Newman 1840 metais pasakė: Aš dėkoju Dievui, kad gyvenu tuo
laiku, kai priešas yra už Bažnyčios, ir aš žinau, ką jis daro. Bet aš
matau dieną, kai priešas bus už Bažnyčios ir Bažnyčioje, ir meldžiuosi
už tuos vargšus, kurie atsidurs jo kryžminėje ugnyje. Joje atsidūrėte
jūs. Priešas jau ne už Bažnyčios, jis viduje.
Seksas yra pats intymiausias iš visų žmogiškųjų veiksmų. Šis veiksmas
labiau nei kuris nors kitas reikalauja privatumo. Tačiau per visą istoriją
nė viena visuomenė nesuprato, kad seksas yra esmingiausias moralinis veiksmas.
Poetai, filosofai, psichiatrai teigia, kad sekso galios ir grožio pagrindas
yra tiesa, kad tai nėra tik kažkas, ką jūs mėgstate arba ko nemėgste daryti.
Kas yra skaistybė santuokoje? Pirmiausia prisiminkime, kad žmogaus seksualumas
labai skiriasi nuo gyvūnus valdomo instinkto. Dievas davė jiems instinktą,
o žmonėms protą, valią pasirinkti ir dvasinę prigimtį. Taigi, kai kalbame
apie gyvunus, mes turime omenyje poravimąsi. O tarp žmonių yra ryšys,
jie bendrauja, nes yra asmenybės. Kaip asmenys, jie mąsto, prisimena,
pranašauja, jie gali nesavanaudiškai vienas kitą mylėti. Ko negali gyvūnai.
Kodėl Dievas padarė šį žmogaus aktą tokį nevaisingą? Moteris yra pati
nevaisingiausia iš visų Žemės būtybių. Tai neatsitiktinumas. Kodėl Dievas
taip sukūrė? Jis norėjo, kad vedybinis aktas reguliariai kartotųsi. Kiekvienas
meilės ryšys yra įsipareigojimas. Enciklikoje Humanae vitae popiežius
sako, kad kiekvienas vedybinis aktas turi būti atviras gyvybei. Žymus
profesorius Jose Hopkins įrodė, kad vienam kūdikiui gimti reikia daug
lytinių aktų. Taigi, ką Dievas galvojo apie santuokos aktą, sukūręs tokią
nevaisingą moterį? Jis norėjo, kad aktas būtų reguliarus, kad pora patirtų
malonumą. Ir Bažnyčia santuokos akte pripažįsta tai, ką Dievas suteikia
šiam aktui: džiaugsmą, pasitenkinimą, paguodą, nusiraminimą. Vedybinis
aktas yra psichologinis ir dvasinis. Taip, vedybos yra dvasios ir malonės
sąjunga. Visuomet ten yra Dievo gyvenimas. Tai gėris. Žinoma, tai ir kūno
sąjunga.
Popiežius sakė, kad tėvystė ir motinystė turi būti sąmoninga. Kūdikis
neturi gimti tik iš instinkto, tai gyvuliška. Ir mes visi sutinkame, kad
jei negali kontroliuoti savo lytinio gyvenimo ir potraukio, negali mylėti.
Mūsų seksualumas privalo būti mūsų tarnas. Į santuokos aktą aš pirmiausia
žiūriu kaip į psichologinį ir dvasinį aktą. Tai mylinčių ir įsipareigojusių
asmenų sąjunga. Nuo seno svarstoma, koks buvo Tėvo, Sūnaus ir Šv. Dvasios
ryšys. Tai stipri meilė. Žymus šio amžiaus rašytojas pasakė, kad vedybinis
aktas atspindi tą stiprią meilę, kurios mes negalime įsivaizduoti: Tėvo,
Sūnaus ir Šv. Dvasios. Nelaimei, to dažnai nėra. Iki 1960 metų jaunimas
tik bučiuodavosi, apsikabindavo, o lytiniai santykiai buvo meilės aukštuma.
Žinoma, buvo ir išimčių. Šiandien seksas yra atitinkamos gyvenimo normos
modelis. Aš buvau priblokštas, kai sužinojau , kad panašiai yra ir katalikiškoje
Airijoje.
Skaistybė santuokoje reiškia tai, kad pora su meile ir atsakomybe naudojasi
savo seksualumu, kad turėtų sąmoningai norimą vaikų skaičių. Tai nusprendžia
sutuoktiniai. Jų principai yra labai aiškūs. Jie patys turi savas pagrįstas
priežastis. Niekada popiežius nesakė, kad pora turi turėti svarias priežastis
taikyti natūralų šeimos planavimą. Jis akcentavo, kad tos priežastys turi
būti protingos. Vedusios poros gyvenime yra skaistybė, jei ji savo seksualumą
naudoja norimam vaikų skaičiui turėti. Per paskutinius dešimt metų aš
klausinėjau kunigų, brolių ir seserų, kokia yra jų šeima. Vidutinio amžiaus
kunigas yra kilęs iš penkių šešių vaikų šeimos. 1850 metais Italijos
gausių šeimų asociacija kvietė skaistybei, labdaringumui, turėti dideles
šeimas. Mes visi iš patirties žinome, kad didelė šeima yra kunigų pašaukimo
sėkla. Meksikos konferencijoje aš klausinėjau 30-ties seminaristų, sėdinčių
pirmose dviejose eilėse, apie jų šeimas. Jie kilę iš šeimų, turinčių daugiau
nei 6 vaikus. Mažiausios kunigų šeimos, su kuriomis aš susidūriau, buvo
Puerto Rike: 4 vaikai. Aš buvau sukrėstas, kai sužinojau, kad Puerto Rike
šeimai tenka tik 2 vaikai. Taigi visos problemos prasideda nuo to, kad
santuoka nėra skaisti. Šeimos nesinaudoja savo seksualumu tam, kad norimu
laiku iš meilės susilauktų norimą vaikų skaičių. Taigi pašaukimo problemos
kyla iš sekso problemų. Skamba juokingai, bet taip yra.
Aš vis labiau įsitikinu, kad Bažnyčia visą laiką galvojo apie seksualinį
moralumą, nes kai žvelgi į šiuolaikinį pasaulį, tai pasidaro labai akivaizdu.
Jei nėra skaistybės, visa kita degraduoja. Beje, nėra pasaulyje nė vienos
tautos, kuri naudodamasi kontracepcija pasiektų didelį gimstamumą ir kurioje
klestėtų šeima. Tai tikrai įspūdinga. Aš buvau 91 vienoje šalyje ir nė
vienoje iš jų saugojimasis nuo pastojimo nesukūrė klestinčios visuomenės
ir Bažnyčios. Nėra tokios šalies ir niekada nebus. Štai kodėl puiku būti
kataliku ir žinoti, kad Bažnyčia visuomet buvo teisi smerkdama pastojimą
stabdančių priemonių taikymą. Ir aš esu nustebintas, kad nuo pat pradžios
tai buvo smerkiama Bažnyčios dokumentuose.
Jaunimas augo manydamas, kad Bažnyčia smerkia seksą ir jo nesupranta.
Bažnyčia tikrai supranta seksą. Ji yra vienintelė institucija, kuri, atrodo,
tai supranta mūsų dienomis.
Noriu kai ką pasakyti apie lytinį švietimą. Lytinis švietimas tai mūsų
visuomenės didžiulė problema. Nė viena pasaulio šalis negali pasigirti
lytinio švietimo sėkmingumu. Aš tikiu, kad galima išugdyti seksualumo
pojūtį. Kaip Bažnyčia visada tvirtino, to reikia mokyti kartu su moralės
principais. Negali būti lytinio švietimo be moralumo. Tėvai turi rodyti
vaikams pavyzdį, visuomet mokyti meilės, atsakomybės, moralumo. O valstybinės
mokyklos to daryti negali. Kadangi, pavyzdžiui, JAV mokyklose negalima
kalbėti apie moralumą, nes negalima kalbėti apie Dievą ir Dievo įsakymus.
Valstybinėse mokyklose daugiausia ką mokiniai gauna yra biologiniai faktai,
organų vaizdavimas. Lytinis švietimas yra visiškai nesutvarkytas. Tėvai
nežino, ko jų vaikus moko, be to, jaunimas laiko savo tėvus senamadiškais.
Pavyzdžiui, Anglijoje vienuolikmečių mergaičių mokykloje pirmadienio rytą
klausiama, ar jos turėjusios lytinių santykių. Jei taip, joms duodama
kontraceptinių piliulių.
Keletas minčių apie natūralų šeimos planavimą. Aš visada sakiau koledžų
studentams: Nesituokite, jei nežinote, kaip atsiranda vaikai. Dauguma
porų nežino to iki šiol. Taip pat ir dauguma kunigų. Štai kodėl klesti
kontracepcija. Jie nežino kito kelio. Popiežius apie natūralų šeimos planavimą
(NŠP) sako:
1. NŠP išsaugo natūralų ryšį. Tai vienintelis gimimų reguliavimo
būdas norint nėštumą planuoti ar atidėti.
2. NŠP yra etiškai ir morališkai priimtinas visiems žmonėms ir religijoms.
Kanadoje man puiki jauna neištekėjusi moteris, talentinga daktarė, pasakė,
kad trys ketvirčiai katalikų parapijiečių sterilizavosi. Aš paklausiau,
ar ji tuo patenkinta. Pasirodo, moterys jaučiasi kaip mėsos gabalas, jomis
vyrai piktnaudžiauja.
3. NŠP nereikalauja jokių vaistų, jokių priemonių, nėra pavojaus sveikatai.
4. NŠP nereikalauja jokios brangios įrangos. Beje, piliulės yra
nepigios.
5. Praktikuodami NŠP, vyras ir žmona dalijasi atsakomybe, nes jie
seksualiai yra lygūs. Tokioje santuokoje vyrauja sutuoktinių lygybė,
bendravimas, pagarba ir meilė.
6. NŠP taip pat sustiprina seksualinę savikontrolę, o tai yra
žmogaus laisvės, meilės ir brandos pagrindas ir esmė.
7. Meile ir skaistybe paremtas NŠP, priešingai nei kontracepcija,
sterilizacija ir abortai, yra geras pavyzdys vaikams. (Patikėkit manimi,
vaikai žino, ką tėvai veikia miegamajame). Blogai, kai tėvai imasi priemonių
nuo pastojimo. Praktikuodami NŠP, jie natūraliai tampa savo vaikų mokytojais.
Tai esminė vertybė šiandien. Taikantys NŠP tėvai gali pasakyti tai vaikams
ir tikėtis to paties iš jų. Mes iš tiesų turime labai mažai skaistybės
pavyzdžių sekso srityje. Taip yra visose Vakarų šalyse.
8. NŠP neskatina nė vienos aborto rūšies, nes šiuo metodu besiremiančios
poros yra atviros gyvybei. Apskritai neturi būti kišamasi į santuokinį
gyvenimą. Turi būti išsaugotas visiškas intymumas. Tai turi būti visiškai
nesavanaudiško atsidavimo aktas, didžiausia žmogiška meilė. Santuokos
aktai yra atviri gyvybei plačiąja prasme. Per šį aktą pora tampa ramesnė,
jis jai suteikia paguodos, nusiraminimą. Sutuoktiniai tampa geresniais
tėvais plačiąja prasme. Enciklikoje Humanae vitae nesakoma, kad vedybinis
aktas visą laiką turi būti atviras gyvybei. Dažniausiai taip nėra ir negali
būti. Kartoju, Dievas numatė, kad šis aktas būtų santuokoje reguliarus
ir prasmingas. Kažkas man viešint Rusijoje pasakojo apie katalikų porą,
kuri po santuokos akto lovoje dėkojo Dievui už jiems suteiktą džiaugsmą.
9. Tėvų NŠP pavyzdys ir santuokos skaistybė neskatina jaunų žmonių
atsitikitiniams lytiniams santykiams, kurių rezultatas yra masiškai
perduodamos ligos, vienišų motinų skausmas, moterų išnaudojimas. Tai neskatina
sterilizacijos, dėl kurios dažnai atsiranda medicininių ir socialinių
problemų.
10. Žmogiškojo ir krikščioniškojo seksualumo prigimtį ir prasmę išreiškia
sąmoningai pasirinktas periodiškas susilaikymas. Tai daro tėvus nuostabiais
ir natūraliais savo vaikų mokytojais.
Jokios kitos gimimo reguliavimo priemonės negali turėti dešimt NŠP privalumų.
NŠP yra vienintelis gimimų reguliavimo būdas, kurį jūs galite taikyti,
jei norite turėti vaiką ar išvengti pastojimo be visų kontracepcijos ir
sterilizacijos pigaus efekto priemonių.
NŠP yra vienintelė viltis. Aš propaguoju NŠP nuo pat dvasininko tarnybos
pradžios 52 metus ir žinau tik vieną porą, kuri pradėjo savo santuokinį
gyvenimą suprasdama žmogaus dauginimosi sistemą, žinojo apie vaisingą
ir nevaisingą laiką ir kuri išsiskyrė. Išsiskiria 2 proc. šeimų, išmokusių
NŠP.
Mes neturime leisti jauniems žmonėms manyti, kad Bažnyčia nusistačiusi
prieš seksą. Ji nori, kad poros džiaugtųsi. Nesugadinkite to dabar. Jums
prireiks daugybės metų, kad galėtumėte tai kontroliuoti.
|