2000 m. vasara, Nr. 6

Atgal

„Mes gyvename kultūros žlugimo laikais“, – rašė vienas iškiliausių šio amžiaus mąstytojų, teologijos, filosofijos ir medicinos daktaras Albertas Šveiceris. Pagrindinė priežastis, kodėl žlugo kultūra, anot filosofo, – mąstymo bejėgiškumas. Civilizacija, mokslo ir technikos pažanga, informacinės technologijos įžūliai skverbiasi į asmeninę žmogaus erdvę ją susiaurindamos, diktuoja naujus sudėtingus ir painius bendruomeninius santykius. Žmogus jau nebegali išgyventi be kito žmogaus veiklos ir darbo vaisių, nes jie tiesiogiai daro įtaką jo paties veiklai. Prie žmogaus nelaisvės prisideda ir pervargimas. Daugybės žmonių kasdienio gyvenimo schema: darbas – namai. Pervargimas, kurį dar padidina pašėlusi įtampa, neleidžia namie turimo laisvalaikio išnaudoti turiningiems pokalbiams, apmąstymams ar knygų skaitymui. Šiandienos žmogus – nuasmenintos erdvės ir pervargimo auka – jaučia elementarų poreikį išsiblaškyti. Todėl teatras užleidžia vietą kabaretui, rimtos knygos – lengvo žanro skaitalui. O dažniausiai laisvą nuo darbo erdvę užima televizija. Taip žmogus praranda režisieriaus vaidmenį savo gyvenime. Nebemąstančiam žmogui pasaulis tampa nebepažinus, nes prarastas pažinimo įrankis – mąstymas. Atrodo, pakliuvome į savo pačių susikurtą civilizacijos rojų, kuris teikia patogią buitį, galimybę skraidyti plieno paukščiais, bet mainais pasiima žmogaus minties sparnus. Yra tik vienas būdas juos atgauti, vienintelė kultūros atgimimo galimybė – didi pagarba gyvybei. Ši, rodos, visai paprasta formuluotė, kurioje suderinami pagrindiniai etikos principai: gilumas, universalumas ir elementarumas, kaip nušvietimas atėjo A. Šveiceriui beplaukiant laivu Ogovės upe Afrikoje. Gyvybė – universali, nes be jokios išimties paliečia visus žmones. Mes esame gavę gyvybę ir ją dovanojame savo vaikams. Perteikdami gyvybźę prisiliečiame prie Pasaulio s¹rangos – tai jos gylis. Elementarumas? Ar gali būti kas nors paprasčiau, kaip kalbėti apie gyvybę? Popiežius Jonas Paulius II patvirtina pagarbos gyvybei esmingumą: „Tik pagarba gyvybei gali būti esminių ir brangiausių visuomenės gėrybių, kaip antai demokratijos ir taikos, pamatas“(EV, 101). Pagarbos gyvybei principas gali padėti ir Jums, mielas skaitytojau, šį nelengvą rudenį. Pasirinkdami už kurį kandidatą atiduoti savo balsą, pamąstykite, ar jis už gyvybę. Jei už gyvybę, vadinasi, už šeimą, nes šeima – valstybės pamatas; už vaikus, nes vaikai – valstybės ir tautos ateitis. Tačiau jei jis pasisako už dirbtines reprodukcijas, už eutanaziją, už kontraceptikų dalijimą paauglėms, už negimusių žudymą, įvardindamas tai kaip pasirinkimo laisvę, vadinasi, Jūsų pasirinktas kandidatas prieš gyvybę, ir jo statomas demokratijos ar laisvės rūmas neturi pamato.

PADĖKA

Leidybos ir informacijos centras „Už gyvybę” bei leidinio „Už gyvybę” redakcinė kolegija nuoširdžiai dėkoja: Kanados Toronto Lietuvos Kankinių parapijos katalikių moterų draugijos skyriui ir p. Albinai Augaitienei už 500 CAD auką. Kanados Toronto Anapilio parapijos moterų būreliui ir p. Reginai Celejewskai už 500 CAD auką.