2000 m. vasara, Nr. 6

Atgal

Birutë Obelenienë
Trojos arklys Lietuvos Ðeimos kodekse

Lietuvos þiniasklaidoje netyla aistros dël dirbtinio apvaisinimo áteisinimo. Daugeliui þmoniø ið tiesø nesuprantamas prieðinimasis galimybei padëti nevaisingoms ðeimoms. Juolab kad ir ekonomiðkai stipriose Europos ðalyse toks vaikø atsiradimo bûdas toleruojamas jau ne vienà deðimtmetá. Ádomu, ar mûsø ástatymø leidëjai ið tikrøjø tokie neiðmanëliai, atkakliai besiprieðinantys medicinos paþangai, kaip juos daþnai parodo kai kurios TV laidos, o galbût kaþkas, prisidengæs kilniu troðkimu padëti nevaisingiems tëvams, dovanoja Lietuvai Trojos arklá? Apie tai pasidalyti mintimis papraðëme Seimo narës, Ðeimos ir vaiko reikalø komisijos pirmininkës ponios Vilijos Aleknaitës-Abramikienës

Gerb. ponia Vilija, kodël sustabdytas Ðeimos kodekso* svarstymas ir kuri alternatyva, ateityje svarstant kodekso dalá apie dirbtiná apvaisinimà, turi ðansø laimëti?

Visas Civilinis kodeksas susideda ið 6 knygø, kurios visos praktiðkai yra parengtos ir viena po kitos pristatinëjamos Seime. Ðeimos teisë, kuri ir kalba apie dirbtiná apvaisinimà, yra treèioje knygoje. Dauguma Teisës ir teisëtvarkos komiteto nariø pritarë, jog netikslinga komitete apsispræsti, kuriai dirbtinio apvaisinimo alternatyvai pritarti, o reikia ðá klausimà pateikti svarstyti Seimui. Kaip atsirado ðios alternatyvos? Vyriausybës posëdþio metu, prieð pateikiant ðá dalykà svarstyti Seimui, buvo pasirinktas dirbtinio apvaisinimo in vivo, t. y. apvaisinimo moters organizme, modelis, draudþiant apvaisinimà in vitro, t. y mëgintuvëlyje. Sveikatos komitetas parengë savo variantà, kuriame, prieðingai nei prof. Mikelëno ir mûsø darbo grupës parengtame, buvo numatytas ir spermos bankas, ir apvaisinimas mëgintuvëlyje, t. y. visi variantai, kuriø siekia gydytojai, dirbtinio apvaisinimo ðalininkai. Abi alternatyvos labai kontrastingos ir ið esmës prieðingos. Kadangi apsisprendimas nëra tiesiogiai susijæs su politika, buvo pasiûlyta nuspræsti Seimui. Seime nuomonës pasidalijo á du prieðingus blokus: viena mûsø, Teisës ir teisëtvarkos komiteto bei krikðèioniø demokratø pozicija, kita – Sveikatos komiteto. Taip pat iðaiðkëjo dar vienas labai ádomus dalykas – pasirodo, dauguma Seimo nariø apskritai neinformuoti apie tuos dalykus, daugeliui dirbtinio apvaisinimo problema, anot Alvydo Medalinsko, nukrito kaip perkûnas ið giedro dangaus. Todël man pasiûlius svarstymà sustabdyti, dauguma sutiko. Prieþastys kelios. Pirma, vos keli Seimo nariai ið tikrøjø suvokë svarstomo dalyko esmæ. Antra, norint laimëti, mums reikia ðiek tiek laiko. Aðš negaliu pasakyti, ko sieks Sveikatos komitetas, galbût atidëti svarstymà iki Seimo rinkimø tikintis, kad naujas Seimas patvirtins viskà be jokiø moraliniø skrupulø. Taèiau, mano nuomone, apsispræsti reikia dabar. Todël bûtø idealu parengti abi ðias alternatyvas suartinantá ástatymo projektà. Kai pas mus vieðëjo Vokietijos parlamento delegacija kartu su Gerhardu Ðrioderiu, kreipiausi á þinomà Lietuvoje Vokietijos politikà Wolfgang von Stetten, praðydama jo atsiøsti Vokietijos ástatymà apie dirbtiná apvaisinimà. Ðis ástatymas, kiek man þinoma, smarkiai varþo dirbtiná apvaisinimà, t. y. leidþiama apvaisinti tik tiek embrionø, kiek bus implantuota, o implantuoti leidþiama ne daugiau kaip 3 embrionus ir pan. Praðydama ðiø dokumentø, turëjau galvoje, jog bûtø priimtina, jeigu vietoj liberalios Sveikatos komiteto parengtos alternatyvos atsirastø alternatyva, bent jau panaði á vokiðkà dirbtinio apvaisinimo ástatymà, draudþiantá prigaminti „nereikalingø“ embrionø, su kuriais vëliau neaiðku kaip bûtø pasielgta. Spermos banko taip pat bûtø neleidþiama steigti. Tuomet ið dviejø ið esmës prieðingø alternatyvø bûtø pasirinkta treèioji, kitaip sakant, maþiausia blogybë. Dþiaugiuosi, kad baronas von Stetten savo paþadà ávykdë, ir jau dirbame su ðiais dokumentais. Norëtøsi, kad Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi vokiðkuoju variantu, parengtø dar ir lydintá ástatymà, tuomet Seimo nariams bûtø aiðku, uþ kà jie balsuoja. Vis dëlto dabartiniame Civiliniame kodekse, kad ir toje dalyje, kurià pateikë Sveikatos komiteto pirmininkas Matulas, neapibrëþtos dirbtinio apvaisinimo procedûros – kaip bus daroma, kiek ir pan. Todël sunku prognozuoti, kokiø poástatyminiø aktø griebtøsi kitas Seimas ir kita Vyriausybë, jei ðiandien Seimas priimtø liberalià alternatyvà. Aèiû Dievui, pavyko sustabdyti biomedicininiø tyrimø etikos ástatyme nuostatà – leisti Lietuvoje eksperimentuoti su embrionais. Ðiuo metu Lietuvoje neleidþiama eksperimentuoti su þmogaus embrionu. Taèiau man kyla átarimas, kad Sveikatos ministerijoje tarp medikø, dirbtinio apvaisinimo ðalininkø, buvo aiðkiai puoselëjama perspektyva leisti viskà, kas susijæ su apvaisinimu in vitro, kad atliekami embrionai bûtø panaudojami eksperimentams. Kas galëtø garantuoti, kad vëliau jie nebus parduodami uþsienieèiams.

Tiek Vyriausybë, tiek Seimas turi visai kitokio pobûdþio problemø, mes iðgyvenam krizæ. Kita vertus, bent jau valdanèioji koalicija yra pasiryþusi kuo daugiau nuveikti Civilinio kodekso priëmimo srityje. Sunku pasakyti, kaip mums pavyks ágyvendinti ðiuos norus. Manau, jeigu Teisës ir teisëtvarkos komitete bûtume balsavæ dël dirbtinio apvaisinimo, galbût bûtume pasilikæ dviese su ponu Povilu Katiliumi. Labai aiðkiø laimëjimo perspektyvø nëra, todël lieka politinis kelias: átikinëjimas, ministerijos ákalbinëjimas, kad kartu su ástatymu reikia priimti ir poástatyminius aktus. Mûsø kadencija baigiasi, koks bus bûsimas Seimas, sunku pasakyti, bet prognozës ðiuo atveju nëra labai dþiuginanèios. Dar reikëtø iðnaudoti likusá laikà.

Pastebëjau, kad vykstant diskusijoms ir ið kitø frakcijø atsirado mûsø ðalininkø, o konservatoriø frakcijoje nedaug kas palaiko mano pozicijà.

Kodël, svarstant Ðeimos kodekso dirbtinio apvaisinimo dalá, þiniasklaidoje kilo toks triukðmas, ir joje jûs buvote pristatomi ne paèiomis graþiausiomis spalvomis?

Ðis projektas þurnale „Teisës problemos“ buvo iðspausdintas dar 1998 metø vasario mën. Jei mes bûtume ðiek tiek anksèiau pradëjæ diskusijas dël dirbtinio apvaisinimo, visuomenë bei Seimo nariai bûtø apie já iðgirdæ ðiek tiek anksèiau. Kai projektas pasiekë Seimà ir kai Vyriausybë nusprendë pritarti krikðèioniðkam poþiûriui, tada viskas ir uþvirë. Manau, taip atsitiko todël, kad buvo tikimasi, jog Vyriausybë á ðias problemas tiesiog nekreips dëmesio. Taèiau, prieðingai daugelio lûkesèiams, pats Ministras Pirmininkas pasiûlë balsuoti. Kai buvo nubalsuota taip, kaip visiðkai nesitikëjo dirbtinio apvaisinimo ðalininkai, kilo didþiulis spaudos bei visuomenës susidomëjimas. Gaila, þinoma, kad truputá pavëluotai ir kad Vyriausybës kanceliarijoje ðis projektas ilgokai uþsibuvo.

Spaudoje buvo bandoma tyèiotis ið Vyriausybës parengto varianto. Jame buvo iðbraukta pati sàvoka in vitro, visiðkai neredaguojant likusiø straipsniø, sukurtø pagal kità ideologiná modelá. Savaime suprantama, kad tie straipsniai tarpusavyje susiprieðino. Visi ið to padarë iðvadà, kad ástatymo rengëjai beproèiai, o didþiausia beprotë, aiðku, Aleknaitë, ir ji, matyt, pati paraðiusi visà Kodeksà. Sunku ásivaizduoti, kaip þmogus, neturintis teisinio iðsilavinimo, gali paraðyti Kodeksà. Galiu visus nuraminti, kad didþiàjà Kodekso dalá parengë prof. Mikelënas. Nesunku suprasti, kodël Vyriausybës kanceliarija neredagavo ástatymo. Galutinis sprendimas priklauso Seimui, ir kas gali bûti tikras, kad Seimas nepasirinks prieð tai buvusio varianto. Kita vertus, straipsnius iðbraukius ir juos priderinus prie pateiktos pataisos, keièiasi numeracija. Kitaip sakant, ástatymo rengimà galima bûtø palyginti su ðvarko siuvimu – nebaigtas siûti ðvarkas visada atrodo truputá juokingai: ir rankovës vienos trûksta, ir kiðenë ne vietoj, ir siûlai kabo. Taip pat reikia nepamirðti, jog Kodekso autorius profesorius Mikelënas yra apvaisinimo in vitro ðalininkas, todël natûralu, kad jis maþiau skyrë dëmesio tai alternatyvai, kuri jam yra maþiau priimtina. Toks negeranoriðkas þiniasklaidos, ypaè televizijos, poþiûris truputá ðokiravo. Kita vertus, tai buvo savotiðka reklama, kai dauguma leidiniø ir TV laidø pradëjo mus „skalbti”.

Stebint kaip ánirtingai dirbtinio apvaisinimo ðalininkai stengiasi visuomenei ápirðti savo nuomonæ apeliuodami á paèius tauriausius motinystës jausmus, nejuèiom pamanai, kad jie tik prisidengia nevaisingø tëvø nelaime.

Dauguma þmoniø, kurie neásigilinæ á ðià problemà, mano, kad dirbtinis apvaisinimas – tai medicinos paþangos sàlygojamas bûdas turëti vaikø. Niekas nesusimàsto apie ðio metodo pasekmes. Jei nebûtø iðrastas dirbtinis apvaisinimas, niekada nebûtø atsiradæs klonavimas, genetinës inþinerijos projektai. Að nesu tokia naivi, jog tikëèiau, kad ámanoma moraliniais argumentais sustabdyti technologijos paþangà. To niekada nepavyks padaryti. Bet valstybë, kiekvienos ðalies parlamentas turi stengtis sumaþinti neigiamus padarinius. Að esu giliai ásitikinusi, kad dirbtinio apvaisinimo metodo atradimas prilygsta atominës energijos atradimui. Dirbtinio apvaisinimo eksperimentai buvo apraðyti 1944-aisiais. Pirmoji dirbtinai pradëta mergaitë Luiza Braun gimë 1978. Todël galima átarti, jog ji nebuvo pirmoji. Ðis metodas yra labai pavojingas, nes galø gale jis gali, mano manymu, nuvesti á totalinæ þmogaus asmenybës kontrolæ pasitelkus mokslo metodus. Ðiø perspektyvø fone dirbtinis apvaisinimas þmogaus labui atrodo visiðka smulkmena, tik nekaltas humaniðkas aktas. Man atrodo, kad tais þmonëmis buvo prisidengta ir eksperimentuojama visai kitais tikslais. Ðiandien kai kà jau matome – embrionai panaudojami vaistams, kosmetikai, atsiveria perspektyvos manipuliuoti þmogaus genetika. Kas galëtø paneigti, jog ateityje þmonës nebus rûðiuojami, jø neiðvedinës kaip veisles: klusniøjø veislë, kareiviø veislë, darbo veislë. Tik neaiðku, kas bus ta grupelë valdanèiøjø, nuspræ-sianèiø uþ kitus, kurie katrais turi bûti. Tai ið tiesø siaubinga perspektyva. Aiðku, kai visos ðalys tà metodà taiko, kategoriðkai jam prieðtaraujantys atrodo kaip paþangos prieðai. Mus kaltina, jog siekiame, kad Lietuva technologiðkai atsiliktø. Taèiau, jei mums pavyktø susitarti, kad nebus atliekamø embrionø, nebus eksperimentuojama su þmogaus embrionais, o ieðkoma bûdø, kaip padëti nevaisingiems þmonëms, ir jei tie apribojimai galiotø ne tik de jure, bet ir de facto, manau, kad dar turëtume apie kà kalbëti.

Dirbtinio apvaisinimo metodas – tai tikrai nemaþi pinigai ne tik tëvams, siekiantiems ðiuo bûdu ásigyti vaikà, bet ir gydytojams. Pastarieji, valdydami ðià „industrijà“, manau, sieks plësti savo rinkà. Ðiuo atveju dirbtinio apvaisinimo ðalininkai gali bûti suinteresuoti, kad nevaisingø ðeimø Lietuvoje daugëtø. Kaip Jums atrodo, kokiu bûdu to bûtø siekiama?

10 metø pavartojusi kontraceptines priemones moteris gali tapti potenciali in vitro laboratorijos klientë. Að manau, kad ta pati ranka duoda tabletes ir steigia nevaisingumo gydymo dirbtinio apvaisinimo bûdu klinikas. Kontraceptikø reklama pateikiama nesàþiningai. Tai ðvelniai manipuliuojamas informacijos ðaltinis. Ið Tëvo Renato Martino, Vatikano atstovo Jungtinëse Tautose, suþinojau, kad kai kuriose Vakarø ðalyse skleidþiama idëja per medicinos punktus mokyklose platinti Ru – 486. Jø nuomone, visiðkai normalu, jei tëvai neþino, kad jø dukra jau gyvena aktyvø lytiná gyvenimà, ir atëjus ið ryto á mokyklà savo medicinos sesers papraðys tabletës Ru – 486. Jei mes paauglá pajungsime tëvø valiai, tai bus visapusiðkas vaikø teisiø paþeidimas. Kartais sàvoka vaikø teisës taip stipriai prieðprieðinamos ðeimai ir tëvø teisei auklëti savo vaikus, kad man kartais kyla átarimas, kieno rankose yra Vaiko teisiø konvencijos ágyvendinimas? Ar visada ðvariose rankose? Kokia garantija, kad medicinos darbuotojai nepiktnaudþiaus ðia teise ir nepaduos tabletës kelis kartus per mënesá. Antra vertus, koks uþaugs þmogus, kurá pati visuomenë tokiu bûdu skatina slëpti nuo tëvø tokius dalykus? Tai tiesioginis kelias á ðeimos dezorganizavimà ir destabilizavimà. Að turiu vilties, kad ðios tendencijos nelaimës, neateis á Lietuvà, bet Lietuvoje ásitvirtina neraðyta taisyklë, kad patys blogiausi dalykai pas mus ateina pirmiausiai.

Pavasará vieðint Granadoje, Vatikano surengtoje konferencijoje, buvo analizuojama kontraceptikø reklama. Skleidþiant informacijà apie kontraceptikus taip pat meluojama. Dauguma kontraceptikø yra abortatyviniai preparatai. Jau pats terminas kontraceptikai, t. y. preparatai, trukdantys susijunti dviem lytinëms làstelëms, yra netikslus. Jie turi þudantá poveiká, antra vertus, kenkia moters organizmui. Kontraceptikais siekiama nuslopinti sàþinës balsà, moteris niekada neþino: ar ji buvo pastojusi, ar ne. Jos ciklas, vartojant kontraceptikus, reguliarus, tai tarsi sveikatos iliuzija.

Jeigu civilizuotas pasaulis bûtø orientuotas á ðeimà, jei ðeima bûtø vertybë, ðiandien mes nespræstume ðitø problemø. Bet ðeima yra atvirai diskredituojama. Masinës informacijos priemonës mûsø dar neiðsiugdþiusiems kritiðko màstymo þmonëms diegia mintá, jog biseksualumas – puiku, vienos lyties ðeima – kodël gi ne, tai þmogaus teisë, ir panaðius dalykus. Akivaizdu, kad lytinio palaidumo skatinimas yra susijæs su kaþkieno noru uþsidirbti. Ið darnios ðeimos kontraceptikø gamintojai nepasipelnys, ji gali pasirinkti kità bûdà, kad ir natûralø ðeimos planavimà. Bet jei partneris keièiamas, atsiranda poreikis paremti finansiðkai ir farmacines kompanijas. Jø dar didesnis uþdarbis laukia produkuojant embrionus kolbose, nes prieð dirbtiná apvaisinimà moteriai hiperovuliacija sukeliama taip pat hormonais. Manau, kad visos ðios grupuotës tarpusavyje bendradarbiauja ir visada ras bendrà kalbà. Mûsø uþdavinys ðiandien tokioje aplinkoje, manau, prilygsta pirmøjø krikðèioniø uþdaviniui, kai jie dar gyveno katakombose. Ir jei kada nors bus priimtas eutanazijos ástatymas, kas þino, kaip bus pasielgta su mumis. Gali kai kam pasirodyti, jog esame per daug paliegæ ar iðblyðkæ ir galbût mus reikia iðvaduoti nuo „pernelyg dideliø bûties kanèiø“.

Paminëjote eutanazijà. Ar yra Lietuvoje galimybë eutanazijà legalizuojanèiam ástatymui atsirasti?

Visai neatsitiktinai mûsø Kodekse atsirado skyrelis apie dirbtiná apvaisinimà. Tai vadinamojo tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas. Neatsitiktinai ir Rusija áteisino surogatinæ motinystæ. Neatsitiktinai Seime bandyta prastumti ástatymà, leidþiantá bandymus su þmogaus embrionais. Að tikrai þinau, kad mûsø aukðto rango teisininkai neseniai vieðëjo Olandijoje ne savo iniciatyva, bet pakviesti teisininkø, rengusiø Olandijos eutanazijos ástatymà. Kartoju, mûsø galimybë bûti kada nors iðlaisvintiems nuo „bûties kanèiø” vis labiau didëja. Pirmieji pagal eutanazijos ástatymà iðkeliaus tie, kurie trukdo farmacinëms kompanijoms, dirbtiniams apvaisintojams ir „abortmacheriams“.

Visuomenë nëra veikiama tik iðoriniø destruktyviø jëgø. Mes bûtume labai naivûs, jeigu taip manytume. Tiesiog mûsø vidus yra labai apleistas. Kaip koks 50 metø neravëtas laukas. Dabar nelieka nieko kito, kaip tik ðaukti tyruose, aiðkinti, kalbëti, ir tai nëra beviltiðka. Tiesiog negalime pakeisti dalykø taip greitai, kaip norëtume, taèiau po truputá galime juos veikti. Paþiûrëkite, vien Eucharistinis kongresas sukvietë neátikëtinà gausybæ þmoniø. Tai árodo, kad þmonës iðsiilgæ kitokio gyvenimo.

Paminëjote savo vieðnagæ Granados konferencijoje. Ði konferencija pirmoji pro - life konferencija per 10 metø kaip gyvuoja judëjimas „Uþ gyvybæ“ kurioje Lietuvai atstovavo politikë. Kokie áspûdþiai labiausiai ásiminë ið ðios konferencijos?

Ði konferencija – savotiðkas Dievo pirðtas. Kreipiausi, bene pirmà kartà, á Seimo kanclerá, kad finansuotø mano kelionæ, ir mano nustebimui, buvo atsakyta teigiamai. Tai svarbu dar ir dël to, kad á konferencijà vaþiavau ne kaip privatus asmuo ar nevyriausybinës organizacijos atstovas, bet kaip Parlamento deleguotas þmogus. Ðioje konferencijoje Lenkijai atstovavo Senato marðalka Alicija Grzeskowiak. (Jos rangas prilygsta mûsø Seimo pirmininkui.) Ði moteris labai daug dirba gyvybës gynimo srityje. Ji buvo viena pirmøjø iniciatoriø Lenkijoje uþdraudþiant abortus. Tai patyrusi teisininkë, gerai iðmano mûsø Konstitucijà. Jos nuomone, tai labai gera Konstitucija ðeimos ir gyvybës atþvilgiu, tik nerealizuojama. Ponia Alicija atkreipë dëmesá, kad, Lenkijos Senatui svarstant aborto uþdraudimo ástatymà, visuose miestuose vyko didþiulës demonstracijos. Staiga pakilo visi þmonës, kurie laiko save katalikais, gyvybës ðalininkais. Ir pasirodo, kad jø yra ðimtai tûkstanèiø. Prieð tokià jëgà parlamentas, kuriame bûta skirtingø nuomoniø, negalëjo atsilaikyti. Lenkijoje yra ta krikðèionybës druska. Lietuviðka krikðèionybë galbût stipresnë buvo Igarkoje ar prie Laptevø jûros, nei Lietuvoje. Mûsø prisitaikëliðkumas – iðskirtinis. Lenkai tikrai Baþnyèios nebuvo taip apleidæ kaip mes.

Granados kongrese Lenkijai atstovavo aukðtesnio rango asmenys, tiek dvasininkai, tiek pasaulieèiai, nei mûsø delegacijai. Ásimintina konferencijos dalyviø reakcija pristatant atstovus. Lenkijos marðalka buvo priimta su didþiule pagarba, jai paplota, taèiau kai buvo iðtartas Lietuvos vardas, kilo ovacijos. Þmonës salëje iðgirdo, kad pagaliau ið buvusios komunistinës Lietuvos atsirado politikas, kuris yra „uþ gyvybæ“. Tai man priminë tëvø reakcijà, kai jø atþala pirmà kartà savarankiðkai pasako eilëraðtukà.

Kà norëtumëte palinkëti judëjimo „Uþ gyvybæ“ Lietuvoje dalyviams?

Aktyviau bendradarbiauti su politikais. Kad ir su moterø tarpparlamentine grupe, kuri moralës klausimais yra gana vieninga. Politikas kaip muzikos instrumentas – kiek á já pûs, tiek jis gros. Kad ir kaip bûtø keista, bet politikas vien savo iniciatyva, skatinamas tik savo ásitikinimø, veikti gali gana ribotai. Tarkim, gaunamas koks nors laiðkas, kreipimasis, jis svarstomas, ir prasideda judëjimas. Jei pati visuomenë neskatina, politikas negauna signalo veikti.

Taip pat linkëèiau kalbëti daugumai suprantama kalba. Jei kalbësite taip, kad visiems bûtø aiðku, remdamiesi pragmatiniais argumentais bûsite suprasti.

*Seimas priëmë Ðeimos kodeksà jau parengus leidiná spaudai,dirbtinio apvaisinimo ástatymo vietoje palikdamas nuorodà, jog reikia þiûrëti á specialø ástatymà (autor.past.)