2000 m. vasara, Nr. 6

Atgal

Violeta MICEVIČIŲTĖ
ATSARGIAI NAUJOVĖ

Kokių tik naujovių nebūna! Jau dešimtmetį gyvename, kai vos ne kiekviena diena palydima didesne ar mažesne naujove. Vienomis džiaugiamės, dėl kitų liūdime ar liekame joms abejingi. Štai Kauno Šilainių jaunimo centro diegiama naujovė yra viena tokių, kurios pritrenkia savo drastiškumu. NVO leidinyje „Podiumas (2000 birželis Nr. 6, p. 4), straipsnyje „Ten, kur nėra baltų chalatų“, šia naujove džiaugiamasi ir didžiuojamasi: Nemokamos piliulės – dar viena naujovė. R. Jakubčionytę neramina Lietuvai būdingas didelis antrinių abortų skaičius, kuris rodo, kad lietuvaitės turi nepakankamai informacijos apie saugius lytinius santykius. Taip pat ji informavo, kad į konsultaciją atėjusi paauglė vienam ciklui gali gauti kontraceptinių piliulių „Cilest“. Tai mažiausiai hormonų turinčios piliulės. Manau, skaitytojams tikrai įdomu, ką apie šią naujovę mano labiau už jos diegėjus išmanantys žmonės.

Lietuvos Respublikoje vykdomos naujos jaunimo lytinio švietimo programos prieštarauja Lietuvoje priimtiems įstatymams. Kauno Šilainių jaunimo centro naujovė – kontraceptinių piliulių dalijimas veltui paauglėms – prieštarauja LR Vaiko teisių apsaugos įstatymui, kurio 2 straipsnis teigia, jog „vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato kitaip“. Šio įstatymo 47 straipsnio 1-as punktas tvirtina, kad „už vaiko skatinimą ar prievartavimą dalyvauti seksualinėje veikloje <…> taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė“. Argi dalindami piliules vaikui neskatiname jo (jos) seksualinės veiklos ir nedangstome vaiko seksualinio išnaudotojo? Labai dažnai paauglės lytinis partneris būna pilnametis. Paauglės (io) pažintinis supratimas dar nėra susiformavęs, ji (jis) dar nėra emociškai subrendę ir nesugeba valdyti savo seksualinių impulsų. Ankstyvas lytinis gyvenimas stabdo emocijų lavėjimą, ir ateityje tokie žmonės galbūt negalės užmegzti gilių tarpasmeninių ryšių. Tai reiškia, kad įsitvirtinus panašioms akcijoms Lietuvoje skyrybų dar pagausės. Kitaip sakant, panašios naujovės iš anksto planingai ir sąmoningai griauna šeimos pamatus.

Žaneta Šimkienė,
soc. mokslų magistrė

Netvarka, kai panelė pradeda santykiauti dar neužaugusi. Dar blogiau, kai ji tai daro nesisaugodama. Kovoti reikia už dorovę, o ne su apsisaugojimo priemonėmis. Sudėtiniai geriami kontraceptikai neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų ir gali sutrikdyti nesubrendusios merginos kaulų vystymąsi. Jei panelė blaškosi tarp kelių gerbėjų, arba jos gerbėjas turi kitų panelių, tai iš visų blogų išeičių geriausia – prezervatyvas.

Rimas Jankūnas,

KMU Farmakologijos katedros asistentas, 1997 m. „Lietuvos vaistų katalogo“ ir 1999 m. „Vaistų žinyno“ bendraautorius, rengiamos spaudai knygos „Hormoninė kontracepcija“ autorius.

Man norisi giliau pažvelgti į šio reiškinio prasmę. O prasmė, pasirodo, čia yra išorinė ir paslėptoji. Išorinė skelbia apie pagalbą paaugliams, nes kontraceptinės piliulės neva garantuoja nevaržomą mėgavimąsi meile. O paslėptoji? Piliulių prekeiviai pelnosi iš paauglių bėjėgiškumo, nesusigaudymo ir nesantūrumo. Žinome, kad paaugliškas susižavėjimas yra tarsi meilės užuomazga. Brandinama ir puoselėjama ji gali virsti meile. Meilę sutapatinus su lytiniais santykiais, taip ir neišmokstama mylėti per visą gyvenimą. Aktyviai peršantys kontraceptines piliules realiai atima iš paauglių pačias brangiausias gyvenimo dovanas – gebėjimą mylėti ir vaisingumą. Kas gali šioje situacijoje paaugliams padėti? Jie juk mūsų vaikai.

Ramunė Jurkuvienė,

VDU soc. mokslų doktorantė.

Nemokamas kontraceptinių piliulių dalijimas paaugliams Vakarų šalyse nėra didelė naujiena, tačiau šia priemone, kaip rodo praktika, dažnai norimų rezultatų nepasiekiama. Statistika rodo, kad tiek Anglijoje, tiek Amerikoje panašios akcijos (beje, vykdomos kaip sudėtinė kompleksinių paauglių lytinio švietimo programų dalis) norimų rezultatų neatneša – tarp paauglių nėštumo nutraukimų vis tiek pamažu daugėja. Akivaizdu, kad Kauno jaunimo sveikatos centre vykdomos akcijos vienintelis realus rezultatas bus tiktai kompanijos „Jansen- Cilag“ bei jos preparato „Cilest“ gera reklama. Net ir medicininiu požiūriu kontraceptinių piliulių vartojimas vieną mėnesį nieko neišsprendžia, nes pastoti galima vos nustojus jas gerti. Tuo tarpu pašalinį poveikį, konkrečiai – mėnesinių ciklo svyravimus, mergina gali justi dar kelis mėnesius po to. Be to, kiekvienas gydytojas žino, kad pradėjus vartoti kontraceptines piliules maždaug tris mėnesius organizmas prisitaiko prie sintetinio hormono: gali atsirasti nebūdingas kraujavimas ciklo viduryje, pykinti, kamuoti galvos skausmai. Todėl medicininėje literatūroje kontraceptikus visada rekomenduojama vartoti ilgesnį laiką (6 - 24 mėn. ir ilgiau). Turime suprasti, kad situacija šiuo atveju analogiška nemokamų pieno mišinių pagimdžiusioms motinoms dalijimo praktikai. Buvo akivaizdžiai įrodyta, jog kažkada Vakaruose paplitusi iš pažiūros nekalta akcija – reklaminio pieno mišinėlio pavyzdžio davimas pagimdžiusiai motinai – pastebimai sutrumpino maitinimo krūtimi trukmę. Lygiai taip pat kontraceptinių piliulių dalijimo paauglėms šalininkai turėtų suprasti, kad jie tokiu būdu ne paskatina paauglę rinktis jai priimtiną apsisaugojimo metodą, ne paragina apsispręsti turėti ar neturėti lytinius santykius iki vedybų, ne prisideda prie atsakomybės ir motinystės jausmo ugdymo, bet paprasčiausiai pastūmėja vartoti kontraceptikus, kartu lyg ir pritardami ankstyvam lytiniam gyvenimui.

Gerimantas Čerkauskas,

gyd., akušeris ginekologas, KAMM dėstytojas