 |
 |
2000
m. vasara, Nr. 6
|
RAŠOTE MUMS
Vijoleta VALANTIEJŪTĖ
II EUCHARISTINIS KONGRESAS...
Mieli Gyvybės draugai, gal kai kas iš jūsų ir nežino, kad 2000-ųjų, Jubiliejinių Katalikų Bažnyčios metų birželio 1 - 4 d. Kaune vyko visos Lietuvos II Eucharistinis kongresas. Jis vyko per patį vasaros pradžios darbų įkarštį, Tėvo dieną, kai norisi namie švęsti, ir tęsėsi tris dienas, kai taip nėra laiko Ką tai galėtų reikšti? Atsiplėšti nuo namų, naktį nemiegoti arba miegoti nepatogiai, stumdytis žmonių minioje... Kam to reikia? Kodėl mes turim apsunkinti savo gyvenimą? Eucharistija Atrodo, tas Baltas Duonos Paplotėlis Ostija nori apversti mūsų gyvenimą! Gal tai Dievo, kuris gyvas kiekvienoje bažnyčioje asmeninis kvietimas? O mes patys ar nenorim savo gyvenimo pakeisti tiesiog nuritinti tą akmenį, kuris kartais taip slegia širdį, taip lenkia prie žemės, išsilaisvinti? Atsikvėpti? Gal tai Dievo, kuris gyvas kiekvienoje širdyje, asmeninis kvietimas?.. Tik gal sunkoka suprasti: kam Jis mus kviečia, kodėl Jis tokiu nepatogiu laiku kviečia? Iš tiesų sunku suprasti. Tačiau jei Dievas yra didesnis už mus, tai Jo keliai visada bus mums ne visai suprantami, nes tai Jo keliai. Dievas mūsų gyvenimuose yra ten, kur paslaptys, neatsakyti klausimai, kančia, bejėgiškumas. Nereikia tų dalykų niekinti ar atmesti, jei net nesuprantam. Nes Jis yra Didesnis ir Neaprėpiamas, ir Nenusakomas, ir Begalinis.
Tiek daug šiandien viešų nuodėmių, viešo Dievo įžeidinėjimo, kartais protu sunkiai suvokiamo ir paaiškinamo blogio Todėl viešas Eucharistijos garbinimas Eucharistinis kongresas tai galimybė mums visiems viešai atsverti nuodėmę, rasti tam laiko, nesigėdyti viešai pagarbinti Dievą, Jo atsiprašyti už savo ir visos žmonijos nusikaltimus Meilei, Gėriui, Tiesai, Žmogui, Dievui. Eucharistinis kongresas tai galimybė susivienyti gerame; kai taip dažnai žmonės susivienija blogame Gyvybės draugai tikrai ne vieniši, tuo buvo galima įsitikinti Viešpaties vynuogyno darbininkų palapinėje. Kongreso metu joje visi dirbantys Dievo garbei pristatė savo veiklą, tūkstančiai Kongreso dalyvių susipažino su ja. Tačiau svarbiausia Kongreso ašis tai naktinė adoracija.
Eucharistinis kongresas buvo Dievo dovana kiekvienam Lietuvos gyventojui, net jeigu jis ar ji nežinojo, kad Kongresas vyksta, ar nesuprato, kas vyksta Kongrese. Nes visą Kongreso laiką Įgulos bažnyčioje buvo nepertraukiamai adoruojamas Švenčiausiasis. Adoracijos metu buvo meldžiamasi už kiekvieną žmogų Lietuvoje: tikintį ir netikintį, laimingą ir pavargusį, linksmą ir nusivylusį. Dievas visada išklauso maldų, tik ne visad taip, kaip mes norim Mes tik nežinom, kokios malonės kiekvienam buvo atseikėtos.
Kas tai yra adoracija? Kaip reikėtų adoruoti Eucharistinį Jėzų?
TIKĖJIMU: nors žmogaus akys temato tik Ostiją, bet tikėjimu žinome, kad Kristus čia pat, gyvas ir artimas, koks Jis buvo su savo mokiniais Palestinoje. Adoracijos pradžioje protas, kaip ir kūnas, atsiklaupia. Sąmoningai, visa širdimi priimame šią tikrovę: Jis čia, priešais mane.
TYLA: pats Jėzus mums pataria nedaugiažodžiauti. Gali ateiti kupinas troškimų, jausmų, rūpesčių dėl savęs ar kitų. Nesusitelk į tai. Jėzus laukia tik tavo pagarbos, padėkos bei meilės. Geriausia viską pasitikint Jam atiduoti: savo rūpesčius, baimes, skurdumą, nuodėmes Ir tyliai, ramiai leisti Jam, kaip spindinčiai saulei, tave apšviesti, išgydyti, perkeisti ir per tave pasiekti visus, kuriuos myli. Nutilk, kad išgirstum Dievo meilės kalbą. Nutilk, nes Dievas geriausiai girdi tylios meilės kalbą (Šv. Kryžiaus Jonas).
MEILE: tu esi akivaizdoje To, kuris yra vien tik meilė, auka, tarnavimas. Jis yra nuolankus ir visiškai atsidavęs. Jis garbina Tėvą gelbėdamas žmones. Jį adoruojantis pajus, kad gyvenimas negali būti niekas kita, kaip tik meilės auka. Adoracija tai meilės mokykla. Ji tave kviečia į Kristų. Leisk Jam tavyje mylėti, garbinti, aukotis. Tavo gyvenimas taps Eucharistija.
(Ištrauka iš naktinės adoracijos bukleto.)