2002 m., Nr. 10

Atgal

Nijolė Liobikienė

Kas padeda ir kas trukdo šeimai

Kas atsitiko Lietuvoje, kad šiandien kas antra santuoka baigiasi skyrybomis? Ar mūsų gyvenimas blogesnis nei buvo mūsų senelių prieš 50 ir daugiau metų? Materaliai gyvename geriau. Tai kur slypi šeimų nepatvarumo priežastys?

Šeimos nuvertinimas

Gėrio ir blogio kova, tikroji ideologijų kova vyksta šeimoje ir dėl šeimos. Šeima – pirmapradė ir svarbiausia visuomenės ląstelė, kurioje gimsta, auga ir bręsta žmogus. Sunaikinkime šią ląstelę ir sunaikinsime visuomenę. Garsi sisteminės šeimos terapijos pradininkė Virginija Satir yra pasakiusi, kad norėdami pažinti visuomenę ir joje vykstančius procesus turime tyrinėti šeimą ir norėdami pakeisti visuomenę turime keisti šeimą. Taigi visuomenėje stebimi pokyčiai – vertybių krizė, praktinio materializmo ir hedonizmo įsigalėjimas, praktinio ateizmo nuostatos – veikia šeimą.

Skyrybos, abortai, plintantis alkoholizmas ir narkomanija yra ir šeimos irimo priežastys, ir padariniai. Susidaro ydingas ratas: disfunkcinėje, pažeistoje šeimoje užaugę žmonės dažniau kuria nestabilias, disfunkcines šeimas, o silp-nos šeimos yra pažeidžiamesnės ir linkusios destruktyviais būdais spręsti problemas.

Nemokėjimas bendrauti

Disfunkcinėse šeimose augantys ir gyvenantys žmonės neišmoksta naudotis tomis laisvėmis, kurias savo darbuose nagrinėja Virginija Satir.

Pirmoji laisvė – matyti ir girdėti tai, ką matau ir girdžiu. Kaip tai suprasti? Juk, atrodytų, daugumas žmonių nėra akli ar kurti. Bet štai jaunas vaikinukas ruošiasi vesti ar mergina ištekėti. Aplinkiniai pastebi, kad vyrukas yra mėgėjas išgerti, o dar ir grubus. Tad panašu, kad taip, kaip jis elgiasi su aplinkiniais, vėliau elgsis šeimoje. Aplinkiniai neretai tai primena merginai, bet jos reakcija dažniausiai būna vangi: „Pasitaisys. Kai aš už jo ištekėsiu, jį pakeisiu“. Žmonės riboja savo laisvę matyti ir girdėti tai, ką jie mato ir girdi. Taip susikuriamos iliuzijos, kurios greitai ir skaudžiai sudūžta.

Kita laisvė – laisvė jausti. Natūralu, kad patiriame įvairių jausmų, tarp jų ir pyktį, kai su mumis elgiamasi neteisingai ar nepagarbiai. Normalu pasakyti, jog supykai dėl to ar kito dalyko. Bet svarbu mokėti apie tuos jausmus pasikalbėti ir nuoširdžiai juos išsakyti. Mes turime pavyzdį, kaip Jėzus supykęs išvartė pinigų keitėjų stalus ir išvijo prekybininkus iš šventyklos. Jis jautė džiaugsmą ir liūdesį, nusivylimą ir skausmą. Ar mes priimame visus jausmus, ar skirstome juos į gerus ir blogus? Nuo šio požiūrio dažnai priklauso mūsų elgesys ir reakcijos.

Laisvė paklausti ir pasakyti, ką jaučiu ir galvoju. Daugybė žmonių, gyvendami šeimoje, žaidžia žaidimą, kurį pavadinčiau „magišku žinojimu“. Jei mane myli, jis ar ji privalo žinoti, ką jaučiu ir galvoju.Tačiau užmirštame, kad žmonės yra skirtingi. Jau tai, kad esame skirtingų lyčių, yra pagrindas nesusipratimams. Kuo būsime uždaresni, tuo daugiau skausmo ir nesusipratimų patirsime.

Laisvė rizikuoti ką nors keisti santuokoje.

Esame įpratę manyti, kad viskas baigiasi santuoka. Tačiau tai tik ilgo kelio pradžia. Gyventi šeimoje reiškia nuolatinį keitimąsi, tobulėjimą arba degradavimą. Šeima – didžiulė kūrybinė laboratorija, kurioje privalo darbuotis kiekvienas šeimos narys. Šis intensyvios kūrybos laikas baigiasi tik su išėjimu į amžinybę.

Ryšių tarp vyro ir žmonos silpnumas arba nebuvimas

ŠVENTOJO RAŠTO Pradžios knygoje rašoma, kad vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu (plg. Pr 2, 24).

Šiandien labai daug šeimų išyra, nes nesugebama sudaryti stiprios koalicijos vienas su kitu bei apibrėžti teisingų santykių su savo tėvais. Mūsų natūralūs ryšiai su tėvais yra labai gilūs, tačiau sukūrus naują šeimą jie turi iš esmės pasikeisti. Jei iki santuokos viską derinau su savo tėvais, tai po santuokos pirmiausia turiu derintis prie savo sutuoktinio ir su juo viską aptarti. gaila, bet sutuoktinių koalicijai susiformuoti trukdo patys brangiausi asmenys – tėvai. Daugybė nesutarimų ir konfliktų jaunose šeimose dažnai kyla dėl nesugebėjimo atsiskirti nuo savo tėvų ir sukurti stiprius ir esminius tarpusavio ryšius. Tam trukdo jaunų žmonių finansinė priklausomybė nuo savo tėvų, per didelė tėvų kontrolė, asmenybės nebranda.

Šeimos žaizdos

Daugybė šeimų suyra dėl įsivyravusio alkoholizmo, narkomanijos, neištikimybės, daugelį kamuoja poabortinis sindromas. Daugybė moterų kenčia išgyvenusi tikrą tragediją – abortą, daug vaikų kenčia, kad jų tėvai yra išsiskyrę arba nesutaria, daug sutuoktinių kenčia savo partnerio neištikimybę. Matydami tokią panoramą, turime labai atsargiai su jais bendrauti, kad dar labiau jų neįskaudintume. Tam reikia žinių ir įgūdžių. Privalome išmokti mylėti kenčiantį, bet netoleruoti blogio, privalome pasakyti tiesą apie tuos dalykus, kurie savaime yra blogi.

Kas padeda šeimai:

· Žinojimas ir tinkamas pasirengimas. Šeima – tai pašaukimas. Jai turime tinkamai pasirengti. Dalyvavimas kursuose, seminaruose, rekolekcijose, savęs pažinimas, o ypač savo lytiškumo ir vaisingumo supratimas, asmenybės ugdymas ir tobulinimas bei dvasinio gyvenimo pagrindai – štai dalykai, kuriais pirmiausia turėtų pasirūpinti kiekvienas, kuris rengiasi kurti šeimą.

· Pagalba vienas kitam stengiantis santuokoje pasiekti meilės pilnatvę ir tobulumą.

Šiandien turime dėkoti Dievui už pašaukimą į šeimą, bet dažnai burbam, kad mūsų sutuoktinis nėra tobulas. Šeimos kelias – tai kopimas į kalną, kurio viršūnėje yra meilė.

Kopti reikia dviese, ir negali pasakyti einančiam kartu, kad pavargai nuo jo netobulumų. Kad pasiekei penktą ar šeštą tobulumo pakopą, o tavo sutuoktinis dar tik pirmąją; tad nusprendei kopti vienas. Sutuoktiniai yra susirišę viena virve. Geriau dviese įkopti į Elbrusą nei vienam į Everestą. Šeima yra toks derinys. Šis kopimas dviese yra skausmingas, varginantis bei sudėtingas dalykas.

· Malda ir Švento Rašto, ypač Naujojo Testamento, studijavimas.

Toje knygoje yra labai daug pavyzdžių, kuriuos galime pritaikyti savo šeimos kasdienybei. Mes matome, kokių rimtų problemų turėjo Marija su Juozapu, kokį jie patyrė konfliktą dar nepradėję kartu gyventi. Juozapas, susidūręs su neaiškumu, iš pradžių nusprendė Mariją palikti, užuot su ja pasikalbėjęs. Šv. Rašte matome, kokių problemų turėjo tėvai su paaugliu Jėzumi, kai jam reikėjo dalyvauti Tėvo reikaluose. Ar tai jums nieko nesako apie mūsų šeimas? O kur dar pamokymai apie ištvermę, pasiaukojimą, kantrybę, meilę, ištikimybę ir t. t. Visų skaudžių gyvenimiškų situacijų sprendimo galimybes galime rasti Šventajame Rašte. Reikia tik norėti ir mokėti ieškoti.

· Paramos ieškojimas bendruomenėje, šeimos centruose ir kitose teikiančiose kvalifikuotą pagalbą institucijose.

Daugybė šeimų suyra todėl, kad laiku nesikreipia pagalbos. Jos tiki plačiai paplitusiu mitu, jog geros šeimos gyvena be konfliktų arba kad katalikiškose šeimose žmonės nesipyksta. Netiesa. Konfliktus išgyveno ir Šventoji šeima, ką jau kalbėti apie mus, paprastuosius. Kiekvienas konstruktyvus konfliktų sprendimas gali sustiprinti šeimą ir, atvirkščiai, nesutarimų neigimas ją silpnina. Reikėtų įsisąmoninti, kad brandūs žmonės, negalėdami išspręsti konfliktų patys, kreipasi pagalbos.

XXI amžius – tai kovos už šeimą ir žmogaus išlikimą amžius. Ar esame pasiruošę šiai kovai? Nuo mūsų atsakymo priklauso, kokioje visuomenėje gyvensime, kokią civilizaciją ir kultūrą kursime: mirties ir neapykantos ar gyvybės ir meilės.

Pranešimas skaitytas Lietuvos šeimos centrų dešimtmečiui skirtoje konferencijoje „Jaunimo rengimas šeimai“ 2001 09 28-30