|
|
2002
m., Nr. 10
|
|
MOKYTOJAMS UŽ GYVYBĘ
Ewa Kowalewska
PLANUOTOS TĖVYSTĖS ORGANIZACIJA, JOS STRATEGIJA IR
TAKTIKA
Skaitydami Šventąjį Raštą, matome, kad jame vaikai suprantami kaip didelė
Dievo dovana. Kas atsitiko, kad šiandienė visuomenė žmogaus vaisingumą
pradėjo vertinti kaip ligą, o vaikus kaip nelaimę ir vengtiną blogybę?
Šiandien kuriamos tarptautinės programos, norint pakeisti jauno žmogaus
mąstyseną, ir siekiama su vadinamosiomis seksualinio švietimo programomis
įsiskverbti į švietimo sistemą. Čia pasidalysiu pastabomis apie Planuotos
tėvystės organizaciją, kuri kaip visuomeninė organizacija veikia visame
pasaulyje.
Šios organizacijos manymu, tėvai nemoka kalbėti su vaikais apie jų lytiškumą,
tad reikia juos naujoviškai šviesti. Išeities taškas, anot jų, užslopinti
vaikų gėdos jausmą. Natūraliai augantis žmogus turi gėdos jausmą, kuris
saugo jį nuo kai kurių dalykų. Kodėl žmogui, kuris mano turįs homoseksualinių
polinkių, nepasakius, kad tai norma?
Tokioms programoms Kanados mokyklose skiriama laiko nuo vienos iki dviejų
valandų kasdien. Klausimas: kiek galima taip šviesti vaiką? Kiek galima
apie tai kalbėti biologiškai? Jei tokia programa dėstoma kasdien, tai
formuojamas naujas vaikų požiūris. Pavyzdžiui, programos tikslas kontracepciją
pristatyti kaip labai gerą dalyką. Ir šios programos pradedamos, kai vaikui
yra aštuoneri metai. Vaikams rodomas beveik pornografinis filmas ir po
to aptariamas. Galiausiai mergaitė turi išeiti į vidurį ir parodyti viską,
ką turi, kad atsikratytų gėdos jausmo.
Anglijoje šios programos dėstomos taip pat nuo aštuonerių metų. Praeitais
metais Anglijoje vaikams buvo dalijamos piliulės, kurios naikina vaisingumą
kitą dieną po apvaisinimo, neklausiant tėvų nuomonės. Jei penkiolikametė
duktė tėvo automobilį pastatys netinkamoje vietoje, tėvas užmokės baudą,
o jei ji pastos, tai tėvo niekas neiformuos, bet patars paauglei pasidaryti
abortą. Tokios Planuotos tėvystės organizacijos idėjos šeimas veda prie
košmarų. Yra siekiama atskirti tėvus nuo vaikų.
Šiais metais Jungtinėse Tautose vyko konferencija vaiko tema. Kilo didelis
prieštaravimas, nes buvo siekiama įteisinti abortą kaip vaiko teisę. Taip
pat manoma, kad reikia tokių kabinetų, kur paaugliams būtų daromi abortai.Tokios
idėjos ateina ir pas mus. Kas svarbiau: vaikų ar tėvų teisės? Vaikai turi
teisę viskam, tėvai niekam. Prisimename Sovietų Sąjungos didvyrį, kuris
išdavė savo tėvą, ir tai buvo laikoma žygdarbiu. Mes turime tokių pačių
pavyzdžių, tik kitokiais pavadinimais.
Vienais metais kilo skandalas Meksikoje ir Filipinuose. Pasirodo, Pasaulio
Sveikatos ir Planuotos tėvystės organizacijų iniciatyva į skiepus nuo
raudonukės buvo įmaišytas hormonas, kuris išsiskiria nėštumo pradžioje.
Tai ateity turėjo sukelti persileidimus. Toks medicininis eksperimentas
buvo atliekamas neklausiant žmonių sutikimo. Panašiai Afrikoje, Kamerūne,
buvo skiepijamos merginos, kad ateityje negalėtų pastoti. Turime suvokti,
jog pasaulyje yra žmonių ir organizacijų, kurios kovoja su žmogaus vaisingumu.
Jos dangstosi skambiomis frazėmis ir turi daug pinigų reklamai.
Planuotos tėvystės organizacija pasitelkia grupes aršių feminisčių, neva
kad gintų moterų teises, užsimerkdama prieš faktą, jog taip būtent moterys
yra traumuojamos. Šios organizacijos stipri struktūra ir ji turi savo
žmonių Jungtinėse Tautose bei kitose pasaulinėse organizacijose. Jos nariai
tikisi, kad 50 proc. jų programas finansuos vietinės vyriausybės. Lenkijoje
jiems tai nepavyko, Rusijoje taip pat. Tiek Rusijos, tiek Ukrainos prezidentai
šneka apie tautos išmirimą, o ką jau kalbėti apie tokią mažą šalį kaip
Lietuva. Rusijoje miršta apie milijoną žmonių kasmet.
Lenkijoje į valdžią atėję kairieji ketina panaikinti draudžiantį abortus
įstatymą. Bet jie neturi daugumos, todėl mes tikimės sėkmingai išlaikyti
savo poziciją, kad šis įstatymas nebūtų pakeistas. Tačiau mūsų pagrindinė
užduotis yra formuoti jauno žmogaus mentalitetą, kad patys žmonės suvoktų
abortų žalą ir jų nedarytų. Jei mes sugebėsime tai išaiškinti žmonėms,
pasieksime gerų rezultatų, todėl visuomenės švietimui turime skirti pirminį
dėmesį.
Mes Lenkijoje atsidūrėme sudėtingoje situacijoje. Planuotos tėvystės
organizacija savo lyderius parengia maždaug per tris dienas, o tada siunčia
į mokyklas kalbėti apie malonius ir lengvus dalykus bei dalyti melagingos
ir amoralios medžiagos. Pavyzdžiui, vaikai mokomi užmauti prezervatyvą
ant banano. Beje, kartais pasiseka jų tas akcijas išjuokti. Vienas Lenkijos
humoristas į televizijos laidą pakvietė mokyklos direktorių, kurio mokykloje
į mokymo planus įtraukta minėta programa, ir, kad nustebintų žiūrovus,
paprašė jo užmauti prezervatyvą ant banano. Jis sutriko. Tuomet jo buvo
paklausta: Jūs jaučiatės nesmagiai, o ar mano trylikametis vaikas turėjo
jaustis gerai?
Mes gyvename absurdų pasaulyje. Vakarų šalyse Olandijoje, Prancūzijoje,
Vokietijoje gali susituokti homoseksualai ir įsivaikinti vaikus. Nori
pakeisti lytį? Tai irgi neproblema. Daktaras, darantis lyties pakeitimo
operacijas, buvo taip pat pakviestas į minėtą televizijos laidą ir iš
jo smagiai pasijuokta. Gydytojas paklaustas, kodėl darąs tokias operacijas,
juk tie vyrai yra puikios fizinės formos, atsakė, jog tie žmonės blogai
jaučiasi ir mano esą kitos lyties. Tuomet gydytojui buvo pateiktas toks
klausimas: Ar, užuot pjausčius sveikus organus, nereikėtų pagydyti nesveikas
jų galvas?
Šiandien norima įteigti, kad nėštumas tai lytiniu keliu perduodama
liga, kurią reikia gydyti visomis įmanomomis priemonėmis. Mūsų užduotis
parodyti, jog vaisingumas vertybė. Mus palaiko ekologinis judėjimas.
Beje, ne tie, kurie tvirtina, kad reikia gelbėti ruonius, bet ne vaikus.
Vienas kolega iš Olandijos skundėsi susilaukęs priekaištų iš ekologinio
judėjimo GRYN-PYS dalyvių, nes savo lankstinuke nupiešė ruonį, kuris klausia:
Kodėl nesaugot vaikų? Žalieji sakė, kad ruoniai yra jų simbolis. Pažiūrėtume,
ką jie sakytų, jei pradėtume daryti abortus ruoniams.
Mes konfrontuodami turime prisiminti apaštalą Paulių, prieš
kurio akis buvo visas pasaulis. O kas dėjosi tuometinėje Romoje? Visiškas
palaidumas. Bet krikščionybė augo ir pakeitė tą kultūrą. Mes turime tą
patį fundamentą ir tą pačią jėgą, kurią turėjo pirmieji krikščionys. Nereikia
bijoti konfrontacijos. Turime būti liudytojai ir tikslui pasiekti taikyti
kuo įvairiausias šiuolaikines priemones.
Pranešimas skaitytas Lietuvos šeimos
centrų dešimtmečiui skirtoje konferencijoje Jaunimo rengimas šeimai
2001 09 28-30
|