2002 m., Nr. 11

Atgal

Rasa DAMBRAVIENĖ

KRIKŠČIONIŠKIEJI GIMDYMO NAMAI

KAS JUOSE KITAIP?

Apie tai ir pasakojo Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų direktoriaus pavaduotojas gydytojas
Virgilijus RUDZINSKAS.

Namų krikštatėvis – a.a. kardinolas V. Sladkevičius

Kaune, Miško gatvėje, esantys gimdymo namai Krikščioniškųjų gimdymo namų vardą turi nuo 1994 metų. Tuomet šviesaus atminimo kardinolas V. Sladkevičius palaimino medikų iniciatyvą atsisakyti abortų, bendradarbiauti su Kauno arkivyskupijos Šeimos centru ir pasiūlė pasivadinti Krikščioniškaisiais gimdymo namais. Taigi viskas prasidėjo nuo idėjos palaikyti, puoselėti ir saugoti gyvybę. Šiuo metu tai vieni iš populiariausių gimdymo namų Kauno apskrityje. Čia atvyksta gydytis ir gimdyti jau kelinta moterų karta. Pastaruoju metu gimdymo namuose per metus gimsta iki 1000 naujagimių, modernia įranga atliekama apie 800 sudėtingų ginekologinių operacijų.

1926 metais statyta ligoninė buvo privati, nuo 1940 metų čia veikė Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno miesto ligoninės Moterų ligų skyrius, nuo 1946 metų – Kauno miesto 1-ieji gimdymo namai. 1998-aisiais jau Krikščioniškieji gimdymo namai tapo viešąja asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Dabartinis steigėjas – Kauno apskrities viršininko administracija.

Ką pakeitė naujas vardas?

Niekas nepasikeičia tarsi mostelėjus burtų lazdele. Ypač žmonių mintys, požiūris, darbo principai. O kaip tik tai ir yra tos sritys, į kurias šiandien Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose kreipiamas didžiausias dėmesys. Šiose srityse galima tobulėti be papildomo finansavimo – tą turi tiesiog suvokti čia dirbantys žmonės. Viliuosi, kad darbuotojų požiūris į negimusią gyvybę, dėmesys besilaukiančiosioms, tolerancija ir atjauta nepasiturinčiosioms keičiasi į gerąją pusę. Tapo įprasta, kad per rytines penkminutes aptariama pacienčių būklė, skaitomi ir dvasiniai skaitymai.

Neprisidėti prie negimusios gyvybės sunaikinimo apsisprendė dauguma čia dirbančių medikų. Bet tai nereiškia, kad šioje ligoninėje liks nesuprasta ir pasmerkta tam pasiryžusi moteris. Tiesiog čia bus padėta daug daugiau pastangų, kad ji savo nusistatymą pakeistų ir kad tokia operacija neįvyktų. Dauguma šių gimdymo namų medikų patys suvokė, kad eliminuojant negimusius ekonominės, socialinės ar asmeninės problemos nebus išspręstos, o nužmogėjimo liūnas tik gilės. Antra vertus, daugelis medikų suprato, jog abortai turi įtakos jų pačių gyvenimui ir ramybei. Todėl dauguma jų nedaro ne tik todėl, kad dirba šiuose gimdymo namuose, bet nenorėdami prieštarauti savo širdies ir sąžinės balsui. Tai daug svarbiau už kažkieno sukurtų taisyklių vykdymą. Būtent dėl šių priežasčių kartais tenka atlaikyti kitų medicinos įstaigų kolegų spaudimą ir priekaištus.
Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad tokio pobūdžio ligoninės turėtų būti išlaikomos Bažnyčios ar būti privačios, ir jose pacientės susimokėtų už gydymą. Bet ar katalikai, kaip ir visi mokesčių mokėtojai, neturi teisės gauti nemokamą, įstatymų garantuotą medicinos pagalbą?

Krikščioniškieji gimdymo namai ne tik krikščionims

Priešingai, gana daug pacienčių, esančių ant skurdo ribos, nelaiko savęs tikinčiosiomis. Kartais čia atvyksta gimdyti moterys net iš kitų rajonų būtent dėl gimdymo namų vardo.

Iš tiesų, čia niekas neklausinėja apie tikėjimą, ant kiekvienos sienos nekaba kryžiai, kaip galbūt įsivaizduojama, tačiau pacienčių lūkesčiai rasti dėmesingesnį ir dvasingesnį personalą pasiteisina. Be to, šiuose gimdymo namuose yra daug daugiau galimybių mamai sužinoti tuos dalykus, nuo kurių priklauso ilgas kūdikio maitinimas krūtimi. Čia niekuomet neskubama kūdikiams siūlyti motinos pieno pakaitalų, o mokoma pačių elementariausių žindymo taisyklių.

Dažnai klausiama, ar šiuose gimdymo namuose gimdoma kitaip – krikščioniškai. Kai tėvai leidžia savo vaikus į katalikiškus darželius, mokyklas, neklausia, ar ten mokomasi katalikiškai. Svarbiausias tėvų motyvas, kad jų vaikas mokysis tokioje aplinkoje, kurioje nebijoma ištarti Dievo vardo, kur ugdoma kitokia, dvasingesnė vaikų pasaulėžiūra. Panašūs ir šių gimdymo namų tikslai – dirbti ir sukurti tokią aplinką, kurioje gimdyvė pajustų, kad čia žmogaus gyvybė saugoma ir gerbiama nuo jos užsimezgimo iki gimimo.

Socialinės pagalbos projektai – moralinė ir materialinė pagalba

Tam kuriami bendri su kitomis katalikiškomis institucijomis socialiniai projektai. Čia keletą žodžių būtų galima tarti ir apie patį personalo apsisprendimą nedalyvauti nėštumo nutraukimo operacijose. Tai tikrai nėra išsisukinėjimas nuo visuomenę užgulusios problemos. Tiesiog bandoma ieškoti ir kitų būdų, kaip padėti tokioms moterims. Kadangi dauguma jų nenori gimdyti dėl sunkios materialinės padėties, vėliau, jas perkalbėjus, bandoma jų padėtį pagerinti, kad moterys nesijaustų paliktos likimo valiai.

Kurį laiką gimdymo namuose buvo vykdomas Maltos ordino pagalbos tarnybos finansuojamas projektas: nepasiturinčioms bei daugiavaikėms nėščiosioms bei pagimdžiusioms į namus būdavo išvežiojamas maistas, duodama labdara. Šis projektas išaugo į bendrai su Kauno arkivyskupijos Šeimos centru vykdomą „Krizinio nėštumo“ programą. Šiandien socialiniai darbuotojai ieško būdų, kaip nepritekliuje ar smurto aplinkoje esančioms moterims padėti išnešioti ir pagimdyti vaikus. O Krikščioniškųjų gimdymo namų medikai – savanoriai teikia medicininę ir moralinę pagalbą. Tai ypač svarbu šiandien, kai mirtingumas didesnis už gimstamumą.

Krikščioniškųjų gimdymo namų medikai Kauno arkivyskupijos Šeimos centre besirengiantiems santuokai jaunavedžiams skaito paskaitas, moko šeimas katalikams priimtinų šeimos planavimo metodų. Kita medikų grupė dirba Caritas diagnostikos centre, teikia ambulatorinę akušerio-ginekologo pagalbą nepasiturinčioms pacientėms. Taip pat glaudžiai bendraujama su Kauno jėzuitų gimnazija ir kitomis mokyklomis. Mokiniai lanko gimdyves, naujagimius, žiūri vaizdajuostes apie pagarbą dar negimusiai gyvybei.

O vilties, kad tokia ligoninė išliks, suteikia Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus bei užsienio Katalikų Bažnyčios hierarchų palaikymas.