2002 m., Nr. 11

Atgal

GYVYBĖS GYNĖJŲ GRETAS PAPILDĖ TEISININKAI

Praėjusių metų pabaigoje mus pasiekė džiugi žinia – įsikūrė: Lietuvos teisininkų sąjunga „Už šeimą ir gyvybę“. Pristatyti naują organizaciją, jos tikslus, pasidalyti ateities planais šios sąjungos pirmininkę, teisininkę Reginą Šilinskienę paprašė Juozas Dapšauskas.

Kas paskatino kurti visuomeninę Lietuvos teisininkų sąjungą „Už šeimą ir gyvybę“, kokie jos pagrindiniai tikslai?

Pirmoji paskata – praeitų metų vasaros piligriminė kelionė į Medžiugorją. Patekęs į mano rankas lankstinukas su kūdikio atvaizdu ir antrašte: „Ar žinai, kad... nuo apvaisinimo žmogus jau gyvas?“ ir susitikimas su med. dr. Antunu Lisecu nepaliko abejonių, jog teisinga samprata apie gyvybę turi milžinišką, o kartais, galbūt, lemiamą reikšmę moters apsisprendimui gimdyti ar ne.

Dievas suteikė moteriai teisę dovanoti pasauliui gyvybę. Gyvybė – Dievo dovana. Esu katalikė, tad man Dievo įstatymas „Nežudyk“ yra aukščiau visų įstatymų. Tačiau mūsų visuomenę sudaro ne vien tikintieji, taigi žmogaus ir visuomenės humaniškumą nusako jos požiūris į bejėgiškiausius. Grįžusi po kelionės susidomėjau PGF „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos veikla, susipažinau su nenuilstančiomis kovotojomis už gyvybę, tauriomis Lietuvos moterimis doc. med. dr. Aukse Narviliene, doc. med. dr. Alina Šaulauskiene, gyd. Irena Tartiliene, su negimusių vaikų teisių gynėju kun. Robertu Gedvydu Skrinsku ir kitais Lietuvos humanistais, neabejingais visavertes tautos išlikimui. Perskaičius kun. V. Aliulio MIC straipsnį „Gyva šeima – gyva tauta“ krito širdin žodžiai: „Ką gi darysime, kad tautos žygis į mirtį sustotų ir pasuktų gyvybės kryptimi?“ Šis nerimastingas klausimas turėjo rasti atgarsį kiekvieno tautiečio sąmonėje. Su grupele bendraminčių teisininkų nusprendėme įsteigti Lietuvos teisininkų sąjungą „Už šeimą ir gyvybę”.

Mūsų devizas: „Šeima ir gyvybė – tautos ateitis“. Taigi mūsų tikslas, vadovaujantis krikščioniškos moralės principais, stiprinti tradicinės šeimos reikšmę visuomenėje, ugdyti teisingą sampratą apie gyvybę, kad kiekvienas žmogus būtų laukiamas ir apsaugotas įstatymo nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties. Mūsų sąjungos nariais gali būti kiekvienas Lietuvos pilietis, sulaukęs 18 metų. Kartais klaidingai manoma, kad teisininkams priklauso išskirtinė įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. Kiekvienas Lietuvos pilietis tiesiogiai ar per išrinktus savo atstovus turi teisę dalyvauti kuriant įstatymus. Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įtvirtinta Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos valstybę kuria tauta. Ji yra vienintelis valstybinės valdžios šaltinis šalyje. Taigi atsakomybė už šalies socialinę ir kultūrinę politiką tenka visiems. Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje šeima traktuojama kaip visuomenės ir valstybės pagrindas. Biosocialine prasme šeimoje garantuojamas žmonių giminės tęstinumas, naujos kartos pasaulėžiūros formavimas. Visavertė šeima reprodukuoja visavertę visuomenę, pajėgia kurti stiprią valstybę. Todėl valstybės politikoje svarbu šeimai skirti ypatingą reikšmę.

Sąjunga pradėjo veikti dar neseniai, tačiau į kokius teisinius aktus kreipiate didžiausią dėmesį, kurie turėtų būti keičiami ir tobulinami?

Civilinio kodekso šeimos teisės XV skyrius, reglamentuojantis bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos, menkina moters orumą, tradicinės šeimos reikšmę, moralinį tautos įvaizdį.

Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Mūsų valstybė remia šeimas įstatymų nustatyta tvarka, skiria motinystės (tėvystės), vaiko gimimo pašalpas, suteikia tėvams tikslines atostogas, įstatymai numato ir daugiau lengvatų. Deja, būtini teigiami poslinkiai ekonomikoje, kad ši parama būtų pakankama. Beje, ne vien ekonominiai, finansiniai ar politiniai veiksniai sukurs visavertę visuomenę. Labai svarbi valstybės kultūrinė politika, kurianti moralinę, kultūrinę aplinką, kurioje auga, vystosi ir gyvena žmogus. „XXI amžius bus dvasingas arba jo išvis nebus“ – pranašavo prancūzų rašytojas ir filosofas Andrea Molraux.

Šiandien būtina išjudinti tendencijas, nuo kurių priklauso pažanga. Žmogaus dvasingumo skatinimas, dorovinis ugdymas turėtų tapti moralinio nuosmukio ir nusikalstamumo prioritetinėmis prevencijos priemonėmis. Nuolat akcentuojant materialinę gerovę, negalima pamiršti gerbti ir ugdyti dvasinių vertybių. Tada pagerės ir žmogaus gyvenimo kokybė.

Tiek tarptautinėje bendruomenėje, tiek ir mūsų šalyje labai aktualus žmogaus teisės į gyvybę garantavimas.

Lietuvos Konstitucijos 19 straipsnis skelbia: „Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas“. Vaiko teisių konvencijos 6 straipsnis įpareigoja valstybes dalyves pripažinti kiekvieno vaiko neatimamą teisę gyventi. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje teigiama, kad kiekvienam vaikui – tiek iki jo gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – ir doroviškai, bei dalyvauti visuomenes gyvenime.

Teisė į gyvybę reglamentuojama teisiškai, bet teisinė žmogaus gyvybės apsauga siejama su jos pradžios ir pabaigos nustatymu. Subjektyvi įvairių teorijų šalininkų samprata apie žmogaus gyvybės pradžią lemia žmogaus prigimtinės teisės į gyvybę laidavimo galimybes.

Lietuvoje baudžiamojo kodekso 124 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą aborto padarymą. Iki 12 nėštumo savaitės abortas laikomas teisėtu. Vaiko teisių apsaugos požiūriu, aborto galimybė yra vaiko teisės į gyvybę pažeidimas. Tačiau Lietuvoje vaiko gyvybė, kaip nusikaltimo objektas, pripažįstama tik nuo gimdymo pradžios. Moters prigimčiai suteiktas gebėjimas dovanoti pasauliui naują žmogų. Kad ir kokia medicinine terminologija vadintume žmogaus vystymosi stadijas nuo apvaisinimo iki gimdymo momento – vystosi ir gimsta žmogus.

Šiandien Lietuvoje atliekami abortai pagal moters norą, tarsi tai būtų vien tik moterų reikalas. Kažkodėl yra visiškai diskriminuojami vyrai, jų nuomonės neatsiklausiama. Gal įstatymas turėtų apibrėžti ir vyrų teisę prisidėti sprendžiant daryti abortą ar ne?

Motinos kūnas tampa pirmu žmogaus „būstu“ pakeliui į visuomenę. Aborto galimybė – tai pasikėsinimas ne į moters, o į naujo žmogaus gyvybę. Šioje bejėgiškumo stadijoje žmogaus gyvybė tampa priklausoma nuo moters išmintingumo, dvasingumo ir humaniškumo. Taigi ir įstatymo suteiktomis teisėmis dera naudotis išmintingai. Teisės įgyvendinimas nužudyti gyvybę savo įsčiose ne aukština, o žemina žmogiškąjį moters orumą.

Civilinio kodekso šeimos knygoje, tarp kitų šeimos santykių reglamentavimo principų, įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumo principas. Jis atsispindi reglamentuojant šeimos turtinius ir asmeninius neturtinius santykius. Naujo šeimos teises instituto – šeimos turto teisės – normos numato, kad sutuoktinis, net ir būdamas nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, negali perleisti nuosavybės teisės į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo, o esant nepilnamečiams vaikams, tokiems sandoriams sudaryti būtinas ir teismo leidimas. Taigi matome, kad turtinius šeimos santykius reglamentuojančios normos gina ne tik abiejų sutuoktinių, bet ir vaikų teises ir teisėtus interesus.

Bet nekilnojamasis turtas, lyginant jį su neįkainojama vertybe – žmogaus gyvybe, yra bevertis. Tačiau reglamentuojant asmeninius neturtinius santykius, tėvų, kaip teisinių santykių subjektų, teisės ir pareigos vienas kito ir vaiko atžvilgiu reglamentuojamos tik vaikui gimus. Taigi, nors kūdikis ir pradėtas santuokoje, lygiateisiškumo principas iki vaiko gimimo lyg ir negaliotų. Legalizuoto aborto teisė pasinaudoti moteris gali ir be būsimo vaiko tėvo sutikimo. Taigi vaiko tėvui teisė ginčyti negimusio vaiko teisę į gyvybę įstatymu nesuteikta. Tėvo, kaip teisinių santykių subjekto, sąvoka atsiranda tik vaikui gimus. Vadinasi, garantuoti vaiko teisę į gyvybę kaip ypatingą vertybę patikėta moteriai. Mūsų socialinės realybės sąlygomis pasirinkimo teisė – leisti gimti ar ne – yra didžiulė atsakomybės našta, neretai sukelianti moteriai gilių vidinių prieštaravimų.

Daug diskusijų Lietuvoje kelia dirbtinio apvaisinimo klausimas. Koks jūsų požiūris į tai?

Neigiamas. Tai iššūkis Dievui. Žmogaus prigimtinė galimybė – būti pradėtam ir vystytis motinos įsčiose. Žmogaus gamyba laboratorijoje žemina žmogaus orumą. Atsieto nuo žmogaus dvasingumo raidos naujausių technologijų taikymo žmogui padarinius baugu prognozuoti.

Kaip šeima vertina jūsų visuomeninę veiklą?

Šeima pritarė idėjai steigti Lietuvos teisininkų sąjunga „Už šeimą ir gyvybę“. Šiuo metu dėl mano užimtumo jiems tenka perimti daug buitinių darbų. Atvirai prisipažinsiu, kad sunkiai sekasi dalyti laiką šeimai, darbui ir veiklai „Už šeimą ir gyvybę“. Ypač vargina begalinis atsakomybės jausmas. Supratau – nelengvas kelias, bet tai mano širdies kelias. Jame sutinku daug nuostabių žmonių. Be galo myliu žmones. Ta artimo meilė teikia ištvermės. Senovės graikų filosofas Aristotelis skelbė: „Jei žemėje viešpatautų meilė, būtų galima atsisakyti visų įstatymų“. Deja, šiandien įstatymų reikia – ir vis tobulesnių. Laukiu neabejingų tautos likimui entuziastų, kurie ištiestų pagalbos ranką šeimai ir gyvybei.

Dėkoju už pokalbį, linkiu ištvermės, vilties ir sumanymų išsipildymo.