Į svetainės "Už gyvybę" pradžią Naujausias "Už gyvybę" numeris
2002 m., Nr. 12

UŽSIENIO SPAUDOS PUSLAPIUOSE

Trylika būdų pradėti kūdikį

Nuo tada, kai 1978 metais Anglijoje gimė Louise Brown – pirmas ne žmogaus kūne pradėtas kūdikis – pagalbos nevaisingoms poroms technologijos suklestėjo. Dabar įmanoma, kad kūdikis turėtų, pavyzdžiui, penkis tėvus: kiaušinėlio donorę, spermos donorą, surogatinę motiną, kuri jį išnešioja, bei du į kliniką besikreipiančius tėvus. Du paskutinieji iš čia pateikiamų metodų yra eksperimentiniai.

Vaisingumą skatinantys vaistai: šie vaistai stimuliuoja kiaušinėlio brendimą ir išsiskyrimą iš kiaušidžių, taip padidėja pastojimo lytinio akto metu tikimybė.

Apvaisinimas gimdos viduje: partnerio ar donoro sperma pro kateterį įšvirkščiama į gimdą ovuliacijos metu, kai kiaušinėlis atsiskiria nuo kiaušidžių ir keliauja kiaušintakiu.
Apvaisinimas in vitro: išgauti iš kiaušidžių kiaušinėliai petri lėkštelėje sumaišomi su sperma. Kai įvyksta apvaisinimas, kiaušinėliai 2–3 dienas brandinami. Tuomet sveikiausi embrionai įsodinami į motinos gimdą. Prieš tai ji būna vartojusi hormoninius papildus, kad gimdoje susidarytų maitinamasis sluoksnis, į kurį ir implantuojami embrionai.

Gametų perkėlimas į kiaušintakį (GIFT): chirurginės procedūros metu kiaušinėlis ir sperma yra perkeliama į kiaušintakį. Kadangi ir natūralaus proceso metu gametos susitinka kiaušintakyje, tikimasi, kad GIFT šiek tiek padidins sėkmingo pastojimo tikimybę.

Zigotos perkėlimas į kiaušintakį (ZIFT): labai panašu į GIFT, tačiau kiaušinėlis apvaisinamas už moters kūno ribų, o tada gauta zigota – jau apvaisintas, bet dar nepradėjęs dalytis kiaušinėlis – perkeliamas į kiaušintakį.

Embriono membranos punkcija (AH): kad embrionas lengviau implantuotųsi gimdoje, praskeliama jo išorinė membrana, arba „lukštas“.

Intracitoplazminė spermos injekcija (ICSI): į bręstančią kiaušialąstę įšvirkščiamas vienas spermatozoidas. Šis metodas padeda tuomet, kai nepavyksta įprastas apvaisinimas in vitro.

Kiaušinėlių donorystė: donorės kiaušinėlis yra apvaisinamas ir perkeliamas į kitos moters gimdą. Šis metodas taikomas, kai moters kiaušidės neveiksmingos dėl ligos ar amžiaus, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moters gimda gali išnešioti kūdikį, net kai moteriai seniai prasidėjo menopauzė.

Surogacija: viena moteris sutinka išnešioti kūdikį kitai moteriai. Kūdikis pradedamas naudojant surogatinės motinos kiaušinėlį ir besikreipiančio tėvo spermą. Taip pat į surogatinės motinos gimdą gali būti perkeliamos pačios į kliniką besikreipiančios poros gametos. Taikant šį metodą, moteris, kuriai nėštumas neįmanomas ar kelia pavojų sveikatai, gali turėti biologinį kūdikį.

Embrionų donorystė: viena pora gauna po kitos poros apvaisinimo in vitro likusį nepanaudotą embrioną.

Citoplazminis perkėlimas: iš jaunesnės moters kiaušinėlio išgaunama citoplazma – branduolį ląstelėje supanti medžiaga – ir perkeliama į vyresnės moters kiaušinėlį. Jaunesnio kiaušinėlio citoplazma gali sumažinti genetinės medžiagos pakitimus vyresnės moters kiaušinėlyje ir taip padidinti sėkmingo apvaisinimo tikimybę.

Kiaušinėlių užšaldymas: tai vienas naujausių ir vis dar eksperimentinių būdų. Kiaušinėliai yra išgaunami ir užšaldomi lygiai taip pat, kaip sperma. Jaunos moterys gali užšaldyti savo pačių kiaušinėlius ir panaudoti juos būdamos 35 metų amžiaus ar vyresnės, kad sumažintų tikimybę, jog embrionas turės chromosominių pakitimų. Tačiau neaišku, ar dauguma kiaušinėlių gali būti užšaldomi nepakenkiant jų DNR.

Branduolių perkėlimas: ši procedūra kol kas atliekama tik tyrimų tikslais. Vyresnės moters kiaušinėlio branduolys perkeliamas į jaunesnės moters kiaušinėlį, iš kurio prieš tai pašalintas jo branduolys. Elektros kibirkštimi stimuliuojamas apvaisinimas, ir kiaušinėlis pradeda dalytis virsdamas embrionu. Ateis laikas, kai ši procedūra padės vyresnio amžiaus moteriai pastoti: vyresnės moters kiaušinėlio branduolys, perkeltas į jaunesnės moters kiaušinėlį, apvaisinamas įprastu in vitro būdu ir vėl perkeliamas į vyresnės moters gimdą. Bent jau teoriškai gali būti įmanoma dviem tos pačios lyties asmenims susilaukti palikuonio. Pavyzdžiui, vieno partnerio kūno ląstelės branduolys gali būti perkeltas į donorinį kiaušinėlį, pašalinus pastarojo branduolį. Gautas kiaušinėlis apvaisintas kito partnerio sperma ir implantuotas į surogatinę motiną. Tačiau kol kas nežinoma, ar tokiu būdu apvaisintas kiaušinėlis išgyvens.

Vertė Edita Oželienė
Discovery 1998


Dėkojame
kun. Eugenijui Geruliui už leidiniui atsiųstą medžiagą.
Redakcija