2002 m., Nr. 12

Atgal

FAKTAI

Kuo rizikuojame

VAIKAI NORI PAŽINTI SAVO BIOLOGINIUS TĖVUS
Britai – brolis ir sesuo, kurie buvo pradėti dirbtinio apvaisinimo būdu, naudojant donoro spermą, – ketina iškelti bandomąją bylą Londono teisme, norėdami sužinoti savo biologinių tėvų duomenis.
Pilietinių teisių organizacija „Liberty“ Adamo Rose’o (34 m.), jo sesers Joannos (28 m.) bei keleto kitų suaugusiųjų, gimusių dirbtinio apvaisinimo būdu, vardu prieštarauja donorų tapatybės slaptumui, įteisintam Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos aktu.
Šią bylą tikimasi iškelti vieną pirmųjų po to, kai spalio 2 dieną įsigalios Žmogaus teisių aktas, Europos žmogaus teisių konvenciją įtraukiantis į Jungtinės Karalystės teisę.
Organizacija teigia, kad slaptumas, kuris užkerta kelią žmonėms gauti informaciją apie pusę savo genetinio paveldo, pažeidžia konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbtinumą.
„Liberty“ siekia, kad tapatybės nenusakanti informacija, tokia kaip kraujo grupė ar ligos istorija, būtų pateikiama automatiškai. Ji reikalauja, jog donorų tapatybę atskleidžianti informacija būtų teikiama tik donorui sutikus, tokiu būdu vaikų, gimusių dirbtinio apvaisinimo būdu, teises prilyginant įvaikintų vaikų teisėms. Donorų tapatybės atskleidimas prieštaraujant jų valiai pažeistų jų teisę į konvencijoje numatytą privatumą.
Visi metantys iššūkį slaptumui gimė dirbtinio apvaisinimo pagalba, o „Liberty“ ieško gimusių po nevaisingumo gydymo nacionalinėje sveikatos sistemoje, kad šie taip pat prisidėtų prie bylos. Valdžios organai ieško būdų, kaip pakeisti įstatymą, tačiau baiminamasi, kad atsiradus galimybei atskleisti donorų tapatybę nebebus donoro spermos tiekėjų.

SUKEISTI EMBRIONAI
Baltaodžių pora iš Niujorko kreipėsi į teismą, iškeldama ieškinį gydytojai, dėl kurios kaltės apvaisinimo mėgintuvėSlyje metu buvo sukeisti embrionai, ir vienas iš moters pagimdytų dvynių yra juodaodis. Jų teigimu, gydytoja Lillian Nash iš Niujorko dėl tyčinio neatsargumo baltaodei motinai implantavo juodaodžių poros iš Teneko Niudžersyje embrioną. Ieškinyje, pateiktame Niujorke, pora taip pat kaltina gydytoją pažeidus pacientų konfidencialumo taisykles, nes ši atskleidė jų vardus juodaodžių porai. Niujorko valstijos Sveikatos departamento pareigūnai nustatė, kad gydytoja Nash neturėjo licencijos savo kabinete atlikti apvaisinimą mėgintuvėlyje.
Embrionai buvo sukeisti praeitų metų balandį, kai abi moterys lankėsi gydytojos Nash kabinete Niujorke, kad joms būtų implantuoti jų pačių mėgintuvėlyje apvaisinti embrionai. Gydytoja Nash juodaodei moteriai pasakė, kad jos likę kiaušinėliai bus užšaldyti, jog prireikus juos būtų galima panaudoti ateityje, tačiau keletas jų per klaidą buvo implantuoti kitai pacientei. Remiantis teismo dokumentais, gydytoja Nash apie klaidą informavo abi poras likus keliems mėnesiams iki baltaodės moters gimdymo. Baltaodžių pora pareiškė, kad jiems nebuvo atskleista juodaodžių poros tapatybė iki tol, kol pastarieji kreipėsi į teismą, reikalaudami juodaodžio kūdikio globos.
Ši byla iškėlė į paviršių genetikos ir moralės klausimus tuo metu, kai nevaisingumo gydymas tampa įprastiniu reiškiniu. Pensilvanijos sveikatos sistemos universiteto bioetikos profesorė gydytoja Glenn McGee pareiškė, jog, poroms pradėjus kelti ieškinius nevaisingumo gydytojams, prisiekusiųjų teismas griežtai baus už nekompetenciją.

NEVAISINGI VYRAI NEIŠTIRTI DĖL CISTINĖS FIBROZĖS
Nevaisingi vyrai, naudodamiesi apvaisinimu mėgintuvėlyje (in vitro) arba, kurie buvo sėkmingai operuoti, kad galėtų susilaukti vaikų, rizikuoja savo atžalų sveikata. Yra tikimybė, kad jų kūdikis sirgs cistine fibroze, nes standartiniai patikrinimo metodai negali aptikti daugelio genetinių pakitimų, sukeliančių šią ligą.
Prie šios išvados prieita tyrimo Kanadoje metu. Jam vadovavo Toronto universiteto chirurgijos profesorius adjunktas bei Mount Sinai ligoninės Toronte urologas Keithas Jarvi. Tyrimų duomenimis, daugelio nevaisingų vyrų cistinės fibrozės transmembraninio laidumo reguliatoriaus (CFTR) genas turi pakitimų, kuriuos paprastai sunku pastebėti įprastų patikrinimų metu (JAMA 1999; 281:2217-24).
Įprasti CFTR geno testai yra sukurti nustatyti 31 labiausiai paplitusį genų pakitimą, susijusį su cistine fibroze baltaodžių rasėje, tačiau iš viso yra daugiau nei 800 žinomų pakitimų. Profesoriaus K. Jarvi komanda tyrė 130 vyrų, turinčių tris skirtingas nevaisingumo formas: įgimtą abipusį sėklinio latako (vas deferens) trūkumą, įgimtą vienpusį sėklinio latako (vas deferens) trūkumą ir idiopatinį antsėklidžio (epididymis) nepraeinamumą. CFTR testai nenustatė 46 proc. pirmos grupės pakitimų, 50 proc. antros grupės pakitimų bei 79 proc. pakitimų idiopatinėje grupėje.
„Prieš siūlydami reprodukcines technologijas, turime labiau susipažinti su genetika“, – sako prof. K. Jarvi. Pasak jo, įprasti testai vis dar veiksmingi tiriant vaikus, turinčių klasikinių cistinės fibrozės simptomų, tačiau taikant juos nevaisingiems pacientams reikia būti atsargiems.
Vertė Edita Oželienė http://bmj.com/cgi/collection/reproductive_medicine

PAVOJUS MOTINOS IR VAIKO SVEIKATAI
Katalikų Bažnyčia jau seniai įspėja dėl moralinių problemų, susijusių su apvaisinimu in vitro. Šiandien net medikai įspėja poras neskubėti kreiptis dėl apvaisinimo in vitro. Ši rekomendacija pateikta Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos asociacijos konferencijoje, vykusioje Vienoje 2002 m. pirmąją liepos savaitę.
Liepos 4 d. London Times rašoma, kad dr. David Dunson iš Šiaurės Karolinos Nacionalinio visuomenės sveikatos mokslų instituto pažymėjo, jog daug porų, galinčių natūraliai pradėti vaiką, kreipiasi dėl in vitro procedūrų. Tyrimai parodo, kad metus nesėkmingai bandžiusioms pastoti moterims daugelis medikų pataria kreiptis dėl dirbtinio apvaisinimo in vitro, nors per ateinančius 12 mėnesių jos natūraliai pastotų. Iš 10 trisdešimtmečių moterų, kurių partneris yra daugiau nei keturiasdešimties, tik viena nepastotų per 2 metus. „Medikai, kiek tik gali, turėtų vengti dirbtinio apvaisinimo dėl šalutinių jo padarinių, pavyzdžiui, padidėjusios daugiavaisio nėštumo rizikos, nėštumo ir gimdymo komplikacijų, mažo vaikų svorio. Dirbtinio apvaisinimo sėkmė mažėja didėjant amžiui, o šalutinių padarinių daugėja“, – pabrėžė dr. D. Dunson.

Embrionas pavojuje. BBC liepos 1 d., remdamasis Vienos konferencijos pareiškimu, pranešė, kad dirbtinio apvaisinimo metu ne tik nebūtina, bet ir pavojinga implantuoti daugiau nei vieną embrioną. Taip kyla pavojus kūdikiams. Prancūzų ekspertai Vienos konferencijoje pateikė duomenų, įrodančių, kad vienas embrionas turi tokias pačias galimybes išgyventi, kaip du ar daugiau. Mokslininkai rėmėsi 25 tūkst. moterų, pastojusių dirbtinio apvaisinimo būdu 1986–1998 m., nėštumų stebėjimo duomenimis. Iš viso gimė 32 389 kūdikiai. Iš jų 18 235 gimė po vieną, 11 905 – dvynukai ir 1 772 – trynukai.
„Daugiavaisis nėštumas yra itin svarbus rizikos faktorius kūdikio sveikatai“, – teigė žymus mokslininkas Emile Papiernik iš Paryžiaus Port Royal ligoninės.
Spaudos konferencijoje Vienoje Stokholmo Sofiahemmet ligoninės akušerijos ir ginekologijos doc. dr. Karl Nygren tvirtino, kad natūraliai daugiavaisių nėštumų pasitaiko apie 1 proc., bet tarp dirbtinio apvaisinimo metodu pastojusių moterų daugiavaisių nėštumų pasitaiko nuo 20 iki 40 procentų.
Tirtoje grupėje beveik 9 iš 10 trynukų ir daugiau kaip 4 iš 10 dvynukų gimė anksčiau laiko, tuo tarpu tik 8 procentai nedaugiavaisių nėštumų užsibaigia gimdymu anksčiau laiko. 57 procentai per anksti gimusių vaikų buvo trynukai, apie 43 proc. – dvynukai ir daugiau kaip 17 proc. – viengimiai. Mirtys prieš gimstant tarp trynukų buvo 5 kartus dažnesnės nei tarp viengimių: 40 iš 1000 palyginus su 8 iš 1000. Tarp dvynukų – 20 iš 1000.
Dirbtinis apvaisinimas kelia pavojų ne tik kūdikiams. Dirbtinai apvaisintas moteris daugiavaisio nėštumo metu daug dažniau kamuoja aukštas kraujospūdis nei natūralaus daugiavaisio nėštumo metu.
Žurnalas Obstetrics & Gynecology kovo mėn. pranešė, kad buvo tirtos 528 moterys, pagimdžiusias dvynukus, trynukus ir ketvertukus 1994–2000 metais. Iš jų 69 pastojo taikant dirbtinio apvaisinimo technologiją. Pastarosios, palyginti su natūraliai pastojusiomis moterimis, dvigubai dažniau kentėjo nuo preeklampsijos, nėštumo metu jų kraujospūdis pakildavo iki rizikingos ribos. 5 kartus šioms moterims preeklampsija buvo itin sunki ir pavojinga gyvybei.

Apsigimimų pavojus. Daugelyje studijų pabrėžiama, kad dirbtiniu būdu pradėtiems kūdikiams kyla didelių sveikatos problemų. Australijos Broadcasting Corporation liepos 5 d. ataskaitoje rašoma, kad Vakarų Australijoje atliktų tyrimų duomenimis dirbtinai pradėti kūdikiai dvigubai dažniau būna apsigimę nei natūraliai pradėti. Mokslininkai nustatė, kad didelio apsigimimo tikimybė dirbtiniu būdu pradėtiems kūdikiams padidėja 9 procentais. Savo tyrimus mokslininkai tęsia, stebėdami vaikus iki 6 metų amžiaus.
Anksčiau New England Journal of Medicine skelbtoje studijoje teigta, kad dirbtiniu būdu pradėti kūdikiai dvigubai dažniau nei kiti apsigimsta ir būna mažo svorio.
Straipsnyje pažymima, kad vaisingumo klinikos taiko metodus, kurių saugumo vyriausybė netikrina. Studijoje taip pat pabrėžiama, kad dirbtinis apvaisinimas vis labiau populiarėja JAV: 1998 m. buvo atlikta 82 tūkst. procedūrų, jas taikant gimė 29 tūkst. vaikų, tai yra 12 procentų daugiau nei ankstesniais metais.
Kitoje studijoje irgi teigiama, kad dirbtinis apvaisinimas sukelia problemų net ir gimstant vienam vaikui. Health Scout News sausio 22 d. pateikia San Francisko pagrindinės ligoninės Moterų sveikatos centro medicinos direktorės ir studijos autorės Rebeccos Jackson surinktus duomenis. Studijoje teigiama, kad problemų atsiranda visais dirbtinio apvaisinimo etapais. „Pavojus kyla dirbtinai sukeliant ovuliaciją, apvaisinimo metu, augant embrionui mėgintuvėlyje, vėliau jį implantuojant į gimdą“, – tvirtino dr. R. Jackson, pristatydama savo tyrimą metiniame Amerikos reprodukcinės medicinos asociacijos posėdyje. Mokslininkė palygino 13 studijų, analizuojančių daugiau kaip 10 tūkst. dirbtinio apvaisinimo būdu prasidėjusių nėštumų ir 1,5 milijono natūralių nėštumų. Jos tikslas buvo palyginti kūdikių mirtingumo, priešlaikinių gimdymų, mažo svorio, nėštumo metu kylančių problemų pavojų dirbtinai ir natūraliai pradėtiems vaikams. Atsižvelgdama į motinos amžių, ankstesnius nėštumus, R. Jackson teigia, kad apskritai daug daugiau komplikacijų kyla dirbtiniu būdu apvaisintų moterų kūdikiams.
Kitoje studijoje, atliktoje Švedijos Upsalos universitetinėje vaikų ligoninėje, pažymima, kad dirbtinio apvaisinimo būdu pradėti vaikai 3 kartus dažniau kenčia nuo neurologinių ligų, tarp jų cerebralinio paralyžiaus, nei normaliai pradėti vaikai. Šiuos duomenis vasario 8 d. pateikė britų dienraštis Independent. Šioje studijoje lyginama 5 680 dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtų vaikų nuo 18 mėnesių iki 14 metų amžiaus su 11 360 to paties amžiaus normaliai pradėtų vaikų.

Vertė Kun. R. SKRINSKAS www.zenit.org/english/visualizza.phtml?sid=23297