Į svetainės "Už gyvybę" pradžią Naujausias "Už gyvybę" numeris
2003 m., Nr. 14

TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA

Josephine Quintavalle

Gametų donorystės ir atliekamų embrionų sukūrimo problema - tarptautinės praktikos pamokos

Kiaušinėlių ir spermos donorystė, perteklinių embrionų užšaldymas - dalijimasis tarptautine patirtimi
Šalys, 2003-aisiais rengiančios įstatymų bazę sprendžiant vaisingumo problemas, gali sėkmingai pasisemti patirties iš Jungtinės Karalystės, kuri šiuos dalykus gvildeno 1990-aisiais. Taip pat gali pasimokyti iš 25 metus registruotų mokslinių tyrimų.

Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad Jungtinė Karalystė, priešingai tam, kas skelbiama, nesugebėjo išleisti tinkamų įstatymų vaisingumo srityje. O netikę įstatymai kur kas blogiau nei jokių įstatymų. Labai sunku pakeisti jau išleistus įstatymus, kaip liudija visiems žinomas Abortų aktas. Norėčiau pateikti jums vieną pavyzdį, kiek žalinga gali būti pagalba vaisingumui, kad jūs Lietuvoje galėtumėte sukurti kaip galima geresnę įstatyminę bazę.

Norėdama parodyti, kur gali nuvesti netikę įstatymai, papasakosiu jums vieną baisų atvejį, aprašytą Jungtinės Karalystės žurnale, aptariančiame reprodukcijos klausimus. Šį žurnalą redaguoja Robert Edwards - gydytojas, sukūręs pirmąjį kūdikį mėgintuvėlyje Louise Brown. Štai kaip dabar taikoma dirbtinio apvaisinimo technologija:

"51-erių metų lesbietė, siekianti susilaukti į save genetiškai panašaus kūdikio, nusprendė pasinaudoti donoriniu kiaušinėliu, apvaisintu jos brolio sperma. <...> Iš pirmojo bandymo metu gautų ir šaldymo būdu išlaikytų embrionų į jos gimdą buvo sėkmingai perkeltas vienas embrionas ir taip pradėtas vieno vaisiaus nėštumas."

Šis atvejis užfiksuotas JAV, tačiau tai atliekama ir Jungtinėje Karalystėje.
Vėliau pateiksiu daugiau pavyzdžių, iliustruojančių, kokia bloga situacija dabar yra Jungtinėje Karalystėje, tačiau pradžioje trumpai supažindinsiu su reprodukcijos įstatymų leidybos istorija. Pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis gimė 1978 m. Po to buvo aktyviai diskutuojama dėl naujos reprodukcinės technologijos, o debatų kulminacija - žymioji Warnock ataskaita.

Galiausiai 1990-aisiais priimto Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos akto pagrindu įsteigta organizacija, pavadinta Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos valdyba. Šios organizacijos sutrumpintas pavadinimas HFEA. Ji atlieka stebėjimo, licencijų išdavimo bei kontrolės funkcijas. Ji gydytis nevaisingumą leidžia beveik visiems norintiems, visiškai neskiria dėmesio kūdikių gerovei, šeimos samprata tapo iškreipta, o iš visų etinių klausimų svarbiu laikomas tik saugumas.
Trumpai peržvelgiau Lietuvoje pateiktus įstatymų projektus ir, nors nesu teisininkė, iš karto pastebėjau rimtų etinių problemų. Tikiuosi galėsianti padėti ne vien išskiriant kai kurias iš jų, bet ir pasiūlant galimus sprendimo būdus.

Aptardama šias problemas, kurias neišvengiamai tenka gvildenti pragmatiniu, o ne absoliučiu būdu, norėčiau pažymėti, kad visiškai pritariu katalikiškam mokymui bet kuriais seksualinės etikos klausimais. Tačiau organizacija, kuriai priklausau - CORE - nėra katalikiška grupė, jos nariais yra ir kitų tikėjimų ar net netikintys žmonės. Mes remiamės principu, kuris nebūtinai atmeta visas pagalbos reprodukcijai formas. Pavyzdžiui, naudojant pagalbos reprodukcijai ciklą įmanoma sukurti tik du embrionus ir juos nedelsiant patalpinti į gimdą, nepažeidžiant ir nesunaikinant jokios žmogiškos gyvybės. Šiuo pagalbos reprodukcijai būdu naudojasi daugybė krikščioniškų porų Jungtinėje Karalystėje.

Manęs paprašė daugiau pakalbėti apie kiaušinėlių ir spermos donorystę bei apie embrionų užšaldymą, bet pirmiausia norėčiau išreikšti kai kurias savo abejones dėl jūsų įstatymo projekto ir netgi dėl kai ko jus perspėti.

1. Žmogaus embriono apibrėžimas

Apibrėžti žmogaus embrioną nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti, yra pavojų, su kuriais susidursime ateityje. Žmogaus embrionai jau kuriami ne vien sujungiant spermatozoidą ir kiaušialąstę. Klonuojant, kaip žinome, sukuriama nauja gyvybė daugeliu įvairių būdų, o naudojant šiuolaikines technologijas gyvybingas embrionas gaunamas sujungiant dviejų moterų kiaušialąstes. Todėl reikia labai tikslaus apibrėžimo, kuris embrionu pripažintų tik spermos ir kiaušinėlio susijungimą.

2. Ką galima gydyti

Jūsų projekte siūloma gydyti nuo nevaisingumo tik sutuoktinius ar faktiškai kartu gyvenančias poras, kai moteris ne vyresnė nei 45-erių metų. Jungtinėje Karalystėje mes taip pat pradžioje ribojome nevaisingumo gydymo prieinamumą, tačiau auganti "reprodukcijos teisių" sąvoka, kad ir kokia nepagrįsta atrodytų, yra galinga kliūtis šiame kelyje. Įžymioje Jungtinės Karalystės byloje Diane Blood, norėjusi pastoti ir susilaukti vaikų po vyro mirties, Europos teisme sugebėjo įrodyti, kad niekas negali uždrausti jai eksportuoti savo mirusio vyro spermos į kitą Europos šalį ir ten gydytis nuo nevaisingumo. Taip pat ir HFEA, paklausta apie homoseksualių ar vienišų moterų gydymą, atsakė, jog "nei vienai moteriai negalima atsakyti gydymo".

3. Autodonorystės ribojimas

Čia pateiksiu tik trumpą pasiūlymą. Projekte numatomas dešimties metų saugojimo terminas. Mano nuomone, šis laikotarpis turėtų būti ilgesnis bei turėtų apimti visą paciento reprodukcinį gyvenimą. Pavyzdžiui, kiaušidžių audinio galima paimti vos pacientei prasideda menstruacijos. Taigi dešimties metų laikotarpio nepakaktų norint garantuoti vėlesnį jos gydymą jos pačios audiniu.

4. Maksimalus perkeliamų embrionų skaičius

Jūsų projekte numatoma, kad vienu metu į gimdą gali būti perkeliami trys embrionai. Jums derėtų atkakliai priešintis šiai nuostatai. Dirbtinio apvaisinimo metu pastebima kur kas didesnė daugybinio nėštumo tikimybė nei pastojant natūraliai, net jei į gimdą perkeliamas tik vienas embrionas. Ši tikimybė siekia vos vieną procentą natūralaus pastojimo atveju ir 20-40 proc. pagalbos reprodukcijai metu. Be to, dirbtinio apvaisinimo metu gauti daugybiniai nėštumai paprastai yra rizikingesni nei natūralūs daugybiniai nėštumai. Yra didesnė rizika, kad kūdikis mirs negimęs ar turės sveikatos problemų. Tokiu atveju, be streso, kurį patiria motina, atsiranda dar ir didžiulės finansinės gydymo išlaidos.

Jungtinėje Karalystėje dabar rekomenduojama vieno ciklo metu į gimdą perkelti tik du embrionus, o kai kuriose Skandinavijos šalyse pastebima tendencija perkelti tik vieną embrioną. Rezultatas tas, kad gyvų gimusių kūdikių nesumažėjo, o sveiko kūdikio gimimo tikimybė smarkiai išaugo.

Jungtinėje Karalystėje tebėra tragiška situacija, kai daugybiniai nėštumai "sumažinami" nėštumo metu. Tai reiškia, kad negimę kūdikiai embriono stadijos nužudomi gimdoje. Visiškai neatsakinga sąmoningai kurti tokio pobūdžio dilemas.

Čia pateikiau tik kelias pastabas, o besidomintiems esu parengusi išsamesnę šio įstatymo projekto analizę. Dabar aptarsiu kiaušinėlių ir spermos donorystės, o kiek vėliau ir embrionų užšaldymo klausimus.

Gametų donorystė

Kai kuriuos gametų donorystės klausimus galima aptarti bendrai, nes jiems visiems būdingas konfliktas tarp donorų siekio išlikti anonimais bei asmens teisės žinoti savo biologinius tėvus. Šiuo aspektu 12 punktu aptarsime jūsų įstatymo projektą.

Konfidencialumas (12)

Lengva pažadėti konfidencialumą, tačiau sunku jį garantuoti. Europos teismuose daugėja bylų dėl teisės žinoti savo genetinę kilmę bei pamažu darosi aišku, jog palikuonio teisė bus ginama nepaisant donoro teisės. Šis klausimas ypač aktualus genetinių ligų paveldėjimo srityje. Škotų teisėje jau dabar galima donorą paduoti į teismą dėl ligos perdavimo palikuonims. Šie argumentai skatina donorus suabejoti savo pasirinkimu bei nutraukti donorystę.

Dabar Jungtinėje Karalystėje pasirodė DNR testas tėvystei nustatyti, kurį galima atlikti pačiam. Ateityje valstybės gali reikalauti kiekvieną pilietį registruoti savo DNR. Labai abejotina, ar ateityje pavyks išlaikyti slaptumą, net jei tai bus moraliai pateisinama.

CORE įsitikinusi, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo genetinę kilmę. Slaptumą propaguojanti įstatymų bazė nepateisinama, nes ji gina "tėvų" ir "donorų" teises, nepaisydama vaikų teisių. Anoniminės donorystės atveju šioje šalyje susidaro absurdiška situacija, kur gametos donorai turi didesnes teises netgi už besigydančią porą.

Nepaisant visų prieštaravimų, prieinama prie vieningos nuomonės, kad gametų donorystė negali būti atliekama už užmokestį. Tai gražūs žodžiai, tačiau praktikoje neįgyvendinami. Niekas negali kontroliuoti tokių sandorių. Neseniai Jungtinėje Karalystėje įtvirtinta, kad neturtinga moteris gali nemokamai gydytis už tai atiduodama keletą savo kiaušinėlių. Šis apsikeitimas įvertinamas mažiausiai trimis tūkstančiais svarų. Vis dėlto svarbu pabrėžti užmokesčio draudimą, kad būtų kuo mažiau pasipelnyti siekiančių donorų. Tyrimai rodo, kad spermos donorystė pirmiausia yra atliekama dėl finansinių paskatų.

Sprendžiant gametų donorystės problemas neįmanoma vienodai vertinti kiaušinėlio ir spermos donoro. Spermos donorystė nėra medicininė intervencija bei nekelia jokio realaus pavojaus vyrui, išskyrus jau aptartą atsakomybės klausimą. Tuo tarpu kiaušinėlio donorystė gąsdina etinėmis problemomis.

Rizika, su kuria susiduria kiaušinėlio donorė

Fizinė rizika apima:

  • kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą, kuris gali sukelti nevaisingumą ar net mirtį,
  • kiaušinėlio paėmimo metu atsiradusią infekciją,
  • anestetikų sukeltas komplikacijas,
  • padidėjusią negimdinio nėštumo tikimybę donorei pačiai vėliau pastojant,
  • nežinomą stiprių vaistų, skatinančių kiaušinėlio išsiskyrimą, šalutinį poveikį (jau dabar yra rimtų įrodymų, kad padidėja rizika susirgti kiaušidžių vėžiu).
Kyla klausimas medikams, ar etiška rizikuoti sveikos moters sveikata, jai pačiai negaunant jokios naudos, nors ji ir sutinka.

Donorės patiriami emociniai išgyvenimai:
  • apriboto ar prarasto vaisingumo padariniai,
  • gydymui būdinga depresija, turinti įtakos šeimyniniam gyvenimui bei vaikams,
  • suvokimas, kad dauguma embrionų žūva proceso metu (įskaitant abortą, sukeltą eugeniniais tikslais),
  • ilgalaikė graužatis dėl prarasto vaiko (ypač jei kažkas nutinka kitiems jos vaikams).
Gavėjas (tiek nevaisingas vyras, tiek nevaisinga moteris) turėtų suvokti, jog:

  • gametų donorystė nėra nevaisingumo gydymas (tikram nevaisingumo gydymui reikia kur kas daugiau tyrimų ir finansavimo),
  • šio būdo nesėkmės tikimybė siekia 85 proc.,
  • kūdikis nebus jo ar jos genetinis palikuonis, ir niekas negali būti neteisingai įtikinamas priešingai,
  • jei kas nors nutiks donorei, gavėjų pora taip pat gali jausti atsakomybę,
  • kai vaikas pradedamas gametos donorystės pagalba, apeinamas vieno iš poros partnerių nevaisingumas, o tai kelia įtampą tarp poros. Vaisingas vyras sukuria kūdikį naudodamas kitos moters genetinę medžiagą, arba vaisinga moteris kūdikio susilaukia su kitu vyru. Jei šio tipo reprodukcijai naudojamas natūralus lytinis aktas, tai bet kokioje visuomenėje traktuojama kaip neištikimybė, taigi nenuostabu, kad gametų donorystė susijusi su emocinėmis problemomis.

Problemos, su kuriomis susiduria vaikas

  • jau yra buvę atvejų, kuomet iširus santuokai sutuoktinis, nesusijęs su gameta, atsisakė vaiko,
  • atsisakyta gimusių neįgalių vaikų,
  • vaikas turi prigimtinę teisę žinoti savo kilmę, kurią gina ir įsivaikinimo įstatymai. Ši informacija negali būti įslaptinama dirbtinio apvaisinimo klinikos duomenų bazėje,
  • vaikas gali patirti emocinę traumą, kad buvo pradėtas tokiu "gamykliniu" būdu (kiaušinėlio pirkimas, kokybės kontrolė ir t.t.). Spermos donorystės pagalba pradėtų vaikų apklausos neatskleidžia, kad jie būtų patenkinti tokiu savo atsiradimo būdu,
  • iki šiol neatlikti jokie rimtesni tyrimai dėl psichologinės įtakos, kurią palikuonims turi ne vien gametų donorystė, bet ir visos pagalbos reprodukcijai technologijos bendrai.

Embrionų užšaldymas

Visame pasaulyje šimtai tūkstančių žmogaus embrionų užšaldyti dirbtinio apvaisinimo klinikų saugyklose, ir daugeliu atvejų nė viena valstybė nežino, kaip su jais elgtis. 1996 m. Jungtinėje Karalystėje per vieną diena buvo sunaikinta 6000 šių mažų žmogiškųjų gyvybių, nes niekas jų nenorėjo ir nepareikalavo. Šis skandalas turėtų paveikti visų mūsų sąžines, ir mes visi turėtume griežtai prieštarauti tolesniam šios technologijos taikymui.

Embrionai užšaldomi laiko atžvilgiu. Tačiau juos užšaldžiusiųjų gyvenimas tęsiasi. Kai kurie jų miršta (pati esu sutikusi vyrą, kuris po savo žmonos mirties paveldėjo 10 užšaldytų embrionų), kai kurios poros išsiskiria (pastaruoju metu Jungtinės Karalystės teismuose buvo dvi bylos dėl nuosavybės teisės į embrionus perėjimo tokiais atvejais). Embrionų užšaldymo technologija buvo vos pradėta, kai keleto embrionų paveldėjimo klausimą, abiem tėvams žuvus lėktuvo katastrofoje, teko spręsti teismui. Kai kurios poros paprasčiausiai nusprendžia nebeturėti daugiau vaikų, ypač tos, kurios dėl dirbtinio apvaisinimo susidūrė su daugybiniu nėštumu. O embrionai lieka užšaldyti, kol išleidžiami įstatymai, leidžiantys juos sunaikinti.

Kaip kovoti prieš embrionų užšaldymą?

Poreikis užšaldyti žmogaus embrionus kyla iš apgaulingo įtikinimo, jog dirbtinio apvaisinimo metu būtinai ir neišvengiamai atsiranda perteklinių embrionų. Bet iš tiesų taip nėra. Vienintelė priežastis, kodėl pasaulyje yra šimtai tūkstančių užšaldytų žmogaus embrionų, yra ta, jog finansiniu požiūriu kur kas efektyviau vieno gydymo ciklo metu išgauti kaip galima daugiau kiaušinėlių bei sukurti kaip galima daugiau embrionų.

Jau anksčiau pateikiau pavyzdį, kad įmanoma sukurti tik tiek embrionų, kiek reikia vienam gydymo ciklui, bei esu įsitikinusi, jog visi praktikuojantys dirbtinį apvaisinimą turėtų taikyti šį metodą.
Prieštaraujant embrionų užšaldymui galima pateikti šiuos argumentus:

    1. Turėtume aiškiai įvardyti, kad sąmoningas perteklinės gyvybės sukūrimas pažeidžia bet kokią žmogiškojo orumo sąvoką; žmogaus embrionai negali būti prilyginami pertekliniam grūdų derliui ar sviesto sankaupoms.

    2. Taip pat svarbu akcentuoti saugumo klausimus. Prisiminkime, kad pačios moters sveikatai kenkia, kai vieno ciklo metu išskiriama tiek daug kiaušinėlių. Jos sveikatai pavojų kelia didelės vaistų dozės bei per didelės stimuliacijos grėsmė.

    3. Netgi jei ir gaunamas didesnis kiaušinėlių skaičius, nėra jokios būtinybės juos visus iš karto apvaisinti.

    4. Tobulėjančios kiaušinėlių kokybės įvertinimo priemonės leidžia apvaisinimui parinkti tik geriausius kiaušinėlius ir tokiu būdu sukurti kur kas mažiau embrionų.

    5. Kiaušinėliai gali būti užšaldomi kaip ir sperma, o tai savaime suprantama geresnė išeitis nei šaldyti žmogaus embrionus. Ir nenusileiskite tiems, kurie teigia, jog kiaušinėlius užšaldyti yra kur kas sunkiau nei embrionus. Galbūt ir sudėtinga, tačiau technologija sparčiai tobulėja. Jau yra pradėtų nėštumų naudojant užšaldytus kiaušinėlius. O ir pats kiaušinėlių šaldymas toliau tobulės, jei bus uždrausta šaldyti embrionus.

    6. Kitas saugos klausimas susijęs su embriono sveikata. Iš karto dera pabrėžti, jog kol kas mažai žinoma apie ilgo užšaldymo padarinius embrionui. Pastaruoju metu šį pavojų pabrėžia profesorius Robertas Winstonas, laikomas vienu geriausių specialistų dirbtinio apvaisinimo srityje.

    7. Be to, privalome pabrėžti neišvengiamas socialines problemas, atsirandančias dėl kintančios žmonių prigimties. Žmonės miršta, apsigalvoja, nebetesi savo pažadų.

Išvados

Tai buvo tik trumputė apžvalga, kaip negailestingai elgiamasi su žmogaus embrionais, griaunami šeimos santykiai bei nepaisoma vaikų teisių šiandieniniame pasaulyje. Mano pateikti kontrargumentai yra daugiausia pagrįsti pragmatiniu požiūriu į ypač agresyvų sekuliarinį klimatą, kuriame mes dabar gyvename.

Pabaigoje norėčiau vėl šiuos argumentus perkelti į aukštesnę moralinę plotmę, nes pavojus kyla esminėms žmogaus teisėms bei žmogaus orumo suvokimui, kuriuos būtina ginti iš visų jėgų.
Grįžtu į 1996-uosius, kai Jungtinė Karalystė pateisino tų 6000 užšaldytų embrionų sunaikinimą, ir norėčiau pacituoti popiežių Joną Paulių II, besikreipiantį į tarptautinį simpoziumą, pavadintą "Evangelium vitae ir teisė":

"Laikau savo pareiga dar kartą pabrėžti nepažeidžiamas žmogaus teises nuo pradėjimo momento visų embrionų vardu, kurie tampa šaldymo, keistų eksperimentų, ar, dar blogiau, suplanuoto bei įstatymiškai įteisinto sunaikinimo objektais...

Apeliuoju į viso pasaulio mokslo autoritetų, o ypač gydytojų sąžinę, kviesdamas nutraukti žmogaus embrionų gamybą...

Taip pat kviečiu visus teisininkus dirbti taip, kad valstybės ar tarptautinės organizacijos teisiškai pripažintų prigimtines pačios žmogiškosios gyvybės pradžios teises, o kartu gintų neatimamas teises, kurias šie tūkstančiai užšaldytų embrionų įgijo apvaisinimo metu."


Lietuvoje pateiktas įstatymo projektas dar nėra priimtas. Tikiuosi, kad dar užteks laiko pakoreguoti šį projektą.

Pažvelkite į Italiją ir šią savaitę jos Senate priimtą puikų Reprodukcijos įstatymą. Kad ir ką darytumėte, nebandykite kopijuoti jokių įstatymų, kuriais mes apsisunkinome Jungtinėje Karalystėje.
Nekartokite baisių mūsų klaidų. Taip, Anglijoje mes turime įstatymus, administracinius organus, nuolat ginčijamės, tačiau iš esmės čia niekas nedraudžiama, netgi žmogaus klonavimas.