2003 m., Nr. 14

Atgal

TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA

Virgilijus Rudzinskas

Medicininė reprodukcinių technologijų rizika

Pasaulis įžengia į subtilių biologinių technologijų pasaulį. Štai keli pastarųjų metų pavyzdžiai, rodantys, kaip greitai ir kokia kryptimi vystosi reprodukcinės technologijos.

- 1998 metais atrasta ir pritaikyta metodika, kai tapo įmanoma vyro lytines ląsteles išrūšiuoti pagal jose esančių chromosomų svorį. Taip su
85 proc. tikslumu įmanoma mėgintuvėlyje pradėti norimos lyties kūdikį.
Taip pradėti jau yra gimę 430 naujagimių.
http://www.microsort.net/Results.htm

- Molly Nesh sirgo kraujo liga. Jos tėvai norėjo turėti antrą vaiką, kuris ne tik būtų sveikas, bet ir galėtų būti kraujo čiulpų donoru savo sesutei. Tam laboratorijoje buvo sujungtos tėvų lytinės ląstelės, užsimezgusiems vos 8 ląstelių žmogaus gemalams atlikta taip vadinama kamieninių ląstelių preimplantacinė diagnostika ir iš jų atrinktas berniukas perkeltas į motinos įščias. Taip 2000 metais gimė Molly broliukas.

- 2001 metų kovą paskelbta, kad sukurta metodika, padedanti pastoti moterims, kurioms prieš dirbtinį apvaisinimą pakeičiama jų kiaušialąsčių citoplazma.
Vadinasi, kartu su donorių citoplazma perkeliama ir dalis genetinės informacijos. Po tokios procedūros jau pastojo 20 moterų, na o jų vaikai paveldėjo ne tik tėvo, bet ir 2 moterų genus...

- daug prieštaravimo kelia taip vadinamas terapinis klonavimas. Atsiranda techninės galimybės į žmogaus gemalo kamienines ląsteles perkelti sergančių žmonių ląstelių branduolius. Taip sukuriamos ląstelių kultūros idealiai tinkančios šiems įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms perkelti.

Naivu tikėtis, kad Lietuvoje tai nedaroma ir mes esame toli nuo etinių minėtų eksperimentų problemų. Vlstybių sienos Europoje neužilgo atsivers, mes atsidursime minimų technologijų sūkūryje. Tik ar yra struktūros ir pajėgos kontroliuoti ir vertinti tokių reiškinių pasekmes? Jei Jungtinėje Karalystėje – dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje tėvynėje – nuo 1990 metų veikia taip vadinama „Human fertilization and Embriology Authority“ (HFEA), JAV nuo 1992 m. – „National Advisory Board on Ethics and Reproduction“, tai Lietuvoje jokia struktūra tuo neužsiima. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), dar 1999 metais patvirtinusi dirbtinio apvaisinimo tvarką, tiesiogiai nesikiša į tai kas vyksta privačiose dirbtinio apvaisinimo klinikose.

Tad nieko keista, kad žiniasklaida atskleidžia nelegalaus žmogaus sėklos banko egzistavimą šalia Vilniaus gyvulių selekcijos įmonėje. Tik iš žiniasklaidos sužinome ir apie iš Rusijos ketinamą atvežti žmogaus gemalo kamieninių ląstelių siuntinį sunkiai sergančio ligonio gydymui. Internete randame puslapį www.embryotechnologies.lt apie naujos struktūros, įsikūrusios vienoje sostinės ligoninių, egzistavimą apie jos ketinimus naudoti žmogaus embrijono ląsteles įvairių ligų gydymui. Spaudoje skaitėme ir apie specialisto iš Izraelio viešnagę vienoje iš privačių nevaisingumo klinikų, kur buvo atliekamos subtilios procedūros su lytinėmis ląstelėmis, gemalais.

Ar netaps Lietuva visokiausių esperimentų su žmogaus gyvybe arena?

Todėl Lietuvoje priimami įstatymai turi būti labai apgalvoti, nukreipti į ateitį.

LR Seime neužilgo bus svarstomas pataisyto „Dirbtinio apvaisinimo“ įstatymo projektas.
Tai jau ketvirtoji įstatymo versija. Pernai svarstytas labai liberalus varijantas Seimo narių buvo atmestas. Labai gerai, kad rengiant kitą įstatymo versiją buvo atsižvelgta į SAM Bioetikos komiteto daugumos narių nuomonę nepritarti embrijonų donorystei, vienišų moterų dirbtiniam apvaisinimui bei surogatinei motinystei. Tačiau projekte atverti keliai lytinių ląstelių donorystei bei perteklinių gemalų kūrimui turėtų būti didelių diskusijų objektu.

Medicininę reprodukcinių technologijų riziką galima suskirstyti į penkias grupes:

1. MEDIKAMENTŲ POVEIKIS

Dirbtiniam apvaisinimui naudojami medikamentai padidina moters kiaušidžių aktyvumą. Taip jose vieno ciklo metu subrandinama ne 1 kiaušialąstė, tačiau keletas ar net keliolika. Nuo 1 iki 10 proc. visų dirbtinai stimuliuotų ciklų galima tikėtis kiaušidžių perstimuliavimo sindromo, kuris pasireiškia skyčių kaupimusi pačiose kiaušidėse, pilvo ertmėje, pleuroje ir kt., inkstų darbo sutrikimais ir t.t. (Brindsen PR ir kt. "Br J Ob Gyn" 102:767-772).
Australijoje tirta 10 nevaisingumo klinikų: per pirmus 12 mėnesių po minėtų
procedūrų padaugėjo kiaušidžių ir gimdos vėžio. Nors bendras sergamumas šiomis ligomis nepadidėjo, pripažįstama, kad reikia išsamesnių studijų ( Venn A. ir kt. "Lancet" 1999 354:1586 - 1590). Galvojama, kad moterys, kurioms nevaisingumo priežastis nėra atskleista, turi
didesnį polinkį sirgti minėtu vėžiu.

2. PROCEDŪRŲ KOMPLIKACIJOS

Paimant moters lytines ląsteles iš kiaušidžių tenka atlikti jų punkcijas, kai kada – chirurgines (endoskopines) operacijas. Visa tai susiję su galimais kraujavimais, organų pažeidimais, infekcinėmis komplikacijomis bei sąaugų susidarymu.

3. PSICHOLOGINIS – EMOCINIS POVEIKIS PORAI

Statistika negaislestinga: tik kas penktas dirbtinio apvaisinimo ciklas baigiasi
vaikelio užsimezgimu ir gimdymu. Tad nepavykus procedūrai šeima išgyvena nerimą pereinantį į depresiją. Net ir pastojusi moteris jaučia nerimą dėl dažnesnių nėštumo, gimdymo komplikacijų, kūdikio sveikatos. Bostone nustatyta, kad moterims, patyrusioms 2 ir daugiau in vitro apvaisinimo ciklų, depresija prilygsta situacijai, kai sergama vėžiu, širdies liga, AIDS.

4. NĖŠTUMO IR GIMDYMO KOMPLIKACIJOS

5. APSIGIMIMAI

Pastaruoju metu nerimą sukėlė informacija, kad dirbtinio apvaisinimo metu pradėti vaikai dažniau kenčia dėl įgimtų anomalijų. Štai Australijoje paskelbta, kad tokie vaikai turi dvigubai didesnę riziką įgimti vieną iš 10 stambių apsigimimų: kiškio lūpa, diafragmos išvarža, nenusileidusios sėklidės, nugaros smegenų išvarža ir kt. (Kurinczuk J.ir kt. "New Eng J of Medicine" 2002 346:725-730).
Ištyrus daugiau kaip 100 naujagimių pradėtų vienu iš dirbtinio pavaisinimo būdų – intracitoplazmine spermatozoido injekcija – rasta 7 hipospadijų (varpos apsigimimai) atvejų. Palyginimui, populiacijoje šių apsigimimų dažnis 2 iš 1000 gimusių (Wenerholm UB ir kt. "Human Reproduction" 2000 15(4):944-948).
Britanijos, Prancūzijos, JAV naujagimių registruose išaiškinyas neproporcingai didelis Bechwith -Wiedemann sindromo (būdingi piktybiniai inkstų augliai ir kt. patologija) dažnumas in vitro pradėtiems vaikams ( Gosden R. ir kt, Lancet 2003 361;1975-1977).
Olandijoje pradėtiems vaikams atskleista 7 kartus dažnesnė retinoblastoma – reta akių vėžio forma. Neabejotinai reikalingos išsamesnės studijos ( Lancet 2003 gruodis).

Ypač sunerimta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čia prezidento patariamasis bioetikos komitetas konstatavo, kad reikalingas išsamus tyrimas, apimsiantis visus mėgintuvėlyje pradėtus asmenis ir jų motinas. Bus tiriama gimusiųjų sveikata, hormoninio gydymo poveikis jų motinoms, psichologinės ir socialinės pasekmės. Tyrimas pradedamas 2005 metais prieš imantis „drastiškų teisinių ir
institucinių pokyčių, kurie paveiktų reprodukcinių technologijų taikymą“. Tai jau padaryta Italijoje, kur prieš savaitę parlamentas išleido sugriežtintą dirbtinio apvaisinimo įstatymą, draudžiantį lytinių ląstelių donorystę bei perteklinių gemalų kūrimą. Štai Olandijoje paaiškėjo, kad spermos donoras nešiojo smegenėlių ataksijos geną, kuris pasireiškė žymiai vėliau po sėklos donorystės (BMJ 2002;324:631 16 March ).

Na, o skandalai, susiję su pertekliniais užšaldytais gemalais, ritasi vienas po kito: Izraelyje Rabin Medical centre per neatsargumą žuvo 500 užšaldytų žmogaus gemalų, Jungtinėje Karalystėje 1993 metais pasikeitus įstatymui buvo atšildyta ir žuvo keletas tūkstančių žmogaus gemalų, JAV baltaodė moteris susilaukė juodaodžio vaiko (sumaišius perteklinius, užšaldytus gemalus). Ir tai vyksta tose šalyse, kur veikia reprodukcinių technologijų priežiūra ir kontrolė... Pažiūrėkite į vieno medicininio žurnalo "British Medical Journal" straipsnių antraštes ir suvoksite šiuolaikinių problemų ratą:

Australia acts to restrict IVF treatment to heterosexual couples, BMJ 2002;324:1054 ( 4 May )

Men using IVF inadequately screened for cystic fibrosis, BMJ 1999;318:1720 ( 26 June )

Offspring from artificial insemination demand fathers' details, BMJ 2000;321:654 ( 16 September )

Israeli women can buy ova from abroad, BMJ 2002;324:69 ( 12 January )

Biological father declared the legal father in IVF mix up, BMJ 2003;326:518 ( 1 March )

IŠVADOS

• Reprodukcinės technologijos lenkia bioetinių pamatų sukūrimą, todėl kelia grėsmę pažeidžiamiausiam visuomenės sluoksniui – negimusiesiems.
• Vis naujai paskelbiami mokslo duomenys apie reprodukcines technologijas verčia rimčiau atsižvelgti į jų žalą moterims, naujagimiams, šeimos gerovei.
• Atsižvelgiant į laikmečio keliamus reikalavimus, prieš svarstant ir priimant LR dirbtinio apvaisinimo įstatymą, turėtų būti sugrįžta prie embrijono apsaugos įstatymo svarstymo ir priėmimo.